Vėl sugrįžusi žiema, iš dangaus pasipylusios snaigės ir šaltukas privertė ne vieną vairuotoją pradėti atsakingiau planuoti savo keliones – juk prieš joms prasidedant nuo savo automobilio būtina nusivalyti pernakt susikaupusį sniegą ar nusigramdyti ledą. O tam kartais prireikia ir keliolikos minučių. Deja, ne kiekvienas suspėja su tokia rutina, o nekantriausi į prievoles išvis numoja ranka. Visgi, perspėja draudikai, atsainus elgesys gali kainuoti labai brangiai: nenuvalytas sniegas ar ledas gali pabloginti matomumą, apgadinti kitus automobilius ir net tapti skaudžių avarijų priežastimi.
Nebemato, kur važiuoti
Draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas pastebi, kad nors sniego ir ledo nuvalymas nuo transporto priemonės ir jos paruošimas dalyvavimui eisme turėtų būti visiškai suprantami įsipareigojimai kiekvienam vairuotojui, tačiau keliuose vis dar pastebimi menkai nuvalyti automobiliai.
„Deja, vairuotojams dažnai atrodo, kad pakaks sniegą ir ledą pašalinti tik nuo langų, kartais – tik nuo priekinio lango. Visgi ant kapoto ir stogo paliktas sniego sluoksnis įsibėgėjant ar stabdant gali patekti ant priekinio stiklo, išblaškyti dėmesį ar sumažinti matomumą. O toks staigus vairavimo sąlygų pasikeitimas gali sukelti pavojų ne tik kitoms transporto priemonėms, bet ir pėstiesiems“, – apie pavojus kalba ERGO atstovas.
Jis atkreipia dėmesį, kad dėl nedidelio matymo lauko kiekvieną žiemą daugybė techninio pobūdžio avarijų įvyksta sankryžose, daugiabučių kiemuose ar prekybos centrų aikštelėse. Jose didesnio atidumo ir galimybių sėkmingai manevruoti prireikia dėl ten esančių mažesnių atstumų ir pasitaikančių kliūčių.
Tampa mįsle kitiems vairuotojams
Kartais eismo įvykiai registruojami ne tik dėl vairuotojo nesugebėjimo tinkamai orientuotis aplinkoje, bet ir dėl aplinkinių suklaidinimo. Mat kai nenuvalyti, sniego ar ledo sluoksniu padengti automobilių žibintai, posūkio ar stabdžių signalai, kitiems eismo dalyviams tampa itin sudėtinga nuspėti priekyje važiuojančio vairuotojo manevrus. R. Bieliauskas įspėja, kad esant prastoms eismo sąlygoms, įvykti avarijai pakanka ir nedidelio greičio, o kur kas skaudesnės pasekmės paprastai kyla išriedėjus į didesnio intensyvumo kelius.
„Nuo automobilių byrančio sniego ar ledo šleifas gali gerokai sutrukdyti kitiems vairuotojams – ne tik blaškyti jų dėmesį, apsunkinti matomumą, bet ir apgadinti jų vairuojamas transporto priemones. Pavyzdžiui, nuo nenuvalyto automobilio atskilęs leido luitas gali atsitrenkti į iš paskos važiuojantį automobilį ir įskelti jo stiklą, sudaužyti žibintus ar įlenkti kapotą. Su didžiausia rizika susiduriama, kai priekyje važiuoja nenuvalyta sunkiasvorė transporto priemonė“, – įspėja draudimo specialistas.
Tokiose situacijose pavojumi tampa ir netikėtumo faktorius – į automobilį atsitrenkęs ledo luitas gali išmušti iš vėžių net labiausiai patyrusį vairuotoją ir nulemti transporto priemonės kontrolės praradimą. Užtenka vos akimirksnio, kad nevaldomas automobilis atsidurtų ne savo eismo juostoje ar griovyje, kas, esant dideliam greičiui, gali baigtis ir tragiškai.
Susidomi ir policija
R. Bieliauskas pabrėžia, kad esant dideliam greičiui į orą pakilęs ledo gabalas nuskrieja net keliasdešimt metrų, todėl reikėtų išlaikyti bent 8 sekundžių atstumą nuo priekyje važiuojančio automobilio. Visgi, nors keliamas pavojus yra akivaizdus, dažniausiai neatsakingas vairuotojų elgesys tampa ne jų, o aplinkinių galvos skausmu – iki šiol tokie atvejai nėra detaliai reglamentuoti ir Kelių eismo taisyklėse (KET). Visgi, nors jose ir nenurodoma nusivalyti sniegą ir ledą nuo automobilio, policija turi pagrindą sudrausminti.
„Taisyklėse aiškiai sakoma, kad jei yra kliūčių saugiai dalyvauti eisme, kelionės tęsti negalima. Šie atvejai, kai automobilis yra apledėjęs ar padengtas sniego sluoksniu, vairuotojo matymo laukas sumažėjęs, jo vairuojama transporto priemonė tampa mįsle kitiems vairuotojams, o atskilę ledo ar sniego gabalai gali apgadinti kitas transporto priemones, atitinka šią taisyklę. Todėl nereikėtų stebėtis, jei išvydusi tokį eismo dalyvį, juo susidomės policijos pareigūnai. Kad to neprireikėtų ir būtų išvengta skaudžių pasekmių, geriau išmintingiau pasiplanuoti keliones ir visada skirti tas keliolika papildomų minučių automobilio išvadavimui iš žiemos gniaužtų“, – pataria ERGO atstovas.
ERGO Baltijos šalyse
ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Per metus ERGO Baltijos šalyse klientams apmoka žalų už beveik 143 mln. eurų. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.
Draudimo bendrovė ERGO 2021 m. Lietuvoje įvardinta geriausiai klientus aptarnaujančia draudimo sektoriaus įmone (remiantis bendrovės „Dive Lietuva“ slapto pirkėjo tyrimu). Šį titulą bendrovė pelnė antrą kartą iš eilės.
Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje. Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt
Daugiau informacijos teirautis: Jolanta Karpuškienė, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje komunikacijos projektų vadovė, tel. 8 616 09090, 8 5 268 3606.