Šalyje įsigaliojus karantinui, o gyventojams vis daugiau laiko praleidžiant namuose, automobilių aikštelės šalia daugiabučių tapo perpildytos. Smulkių autoįvykių rizika kaipmat padidėjo – prie namų paliktą transporto priemonę vairuotojai neretai randa įbrėžtą, įlenktą ar kitaip apgadintą. Draudimo specialistai, šiuo metu fiksuojantys padidėjusį smulkių autoįvykių skaičių, pataria, kokių veiksmų imtis radus apgadintą savo transporto priemonę, taip pat – kliudžius ne vietoje pastatytą automobilį, bei primena, kas kiekvienu iš atvejų privalo atlyginti nuostolius.
Dažnas stokoja atsakomybės
Bene dažniausi nuostoliai, kuriuos transporto priemonių savininkai patiria kiemuose šalia namų – tai įlenktos ar įbrėžtos automobilių durelės bei nulenkti veidrodėliai. Draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas pataria – radus apgadintą asmeninį automobilį, bet ne įvykio kaltininką, įvykio aplinkybių aiškinimą vertėtų patikėti pareigūnams. Anot specialisto, tokiu atveju praverčia ir budrių kaimynų pastebėjimai ar vaizdo kamerų, stebinčių neretą kiemą, įrašai.
„Visgi dažnai atsekti tokio eismo įvykio kaltininką yra sudėtinga, tad transporto priemonių savininkai linkę smulkius apgadinimus taisyti savo sąskaita ar naudotis kasko draudimu. Idealiu atveju eismo įvykio kaltininkas turėtų pats informuoti kaimyną apie nelaimingą atsitikimą – tada kaltininko sukeltą žalą kompensuotų jo privalomasis civilinės atsakomybės draudimas. Tačiau praktika rodo, kad atsakomybės už sukeltą nuostolį neretas vairuotojas bando išvengti“, – teigia R. Bieliauskas.
Pranešti apie sukeltą nuostolį – būtina
Specialistas primena: kliudžius kitą automobilį, privaloma rasti pastarojo savininką ir su juo užpildyti eismo įvykio deklaraciją.
„Nepavykus nustatyti, kam priklauso turtas, reikėtų kviesti policiją. Tikrai nepatariama savarankiškai vertinti žalos dydžio arba net nuspręsti, jog apgadinimas menkas ir savininko ieškoti neverta. Palikus įbrėžtą ar įlenktą svetimą automobilį, policija tokį veiksmą gali įvertinti kaip pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, o tai neretai baigiasi administracine atsakomybe“, – perspėja R. Bieliauskas.
Ne vieną klausimą vairuotojams kelia situacijos, kai stovėjimo aikštelėje kliudoma netvarkingai pastatyta transporto priemonė. Visgi draudiko atstovas pabrėžia – kad ir kaip pastatytas automobilis, jį įbrėžęs ar įlenkęs vairuotojas dažniausiai yra atsakingas už eismo įvykį. Tačiau atsakomybės neišvengs ir nukentėjusios transporto priemonės savininkas – jis privalės atsakyti už automobilio statymo taisyklių pažeidimus.
Neišvengiama ir sudėtingų situacijų
Anot draudiko atstovo, šalia gyvenamųjų namų esančiose ankštose automobilių stovėjimo aikštelėse pasitaiko ir daugiau smulkių, tačiau gana sudėtingų eismo įvykių situacijų.
„Nutinka ir taip, kad viena judanti transporto priemonė kliudo kitą judančią. Tokiu atveju būtina įvertinti, kaip vairuotojai laikėsi stovėjimo aikštelėse galiojančių taisyklių. Čia, prieš pradedant judėti, būtina duoti kelią jau judančiai transporto priemonei, taip pat laikytis dešinės rankos taisyklės, saugaus atstumo, o kai prasilenkti su kitu vairuotoju sunku – stabtelėti tam, kurio pusėje yra kliūtis. Dar vienas svarbus aspektas – jei eismo įvykis nutiko vienam iš vairuotojų važiavus atbuline eiga, pastarasis ir bus laikomas kaltininku“, – tikina R. Bieliauskas.
Draudiko atstovas pažymi – kartais stovėjimo aikštelėse automobilius kliudo ne tik transporto priemonės, bet ir jomis gabenami atsikišę kroviniai. Jais įbrėžus ar įlenkus stovintį automobilį, toks incidentas taip pat laikomas eismo įvykiu, tad jo žalą padengia privalomasis vairuotojo civilinės atsakomybės draudimas.
„Visgi, jei transporto priemonę apgadina iš kito, krovinį atgabenusio automobilio nešamas krovinys, vairuotojo civilinės atsakomybės draudimas nebegalioja, o nukentėjusysis turi teisę iš kaltininko reikalauti žalos atlyginimo. Nukentėjusiajam tokiu atveju paranku naudotis kasko draudimu. Jis pasiteisina tuo, kad nustačius įvykio kaltininką, turto savininkui nereikia mokėti besąlyginės išskaitos, nes draudimo bendrovė visą sumą išsireikalauja iš žalos sukėlėjo“, – teigia R. Bieliauskas.
ERGO Baltijos šalyse
ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Per metus ERGO Baltijos šalyse klientams apmoka žalų už beveik 143 mln. eurų. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.
Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje. Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt
Daugiau informacijos teirautis: Jolanta Karpuškienė, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje komunikacijos projektų vadovė, tel. 8 616 09090, 8 5 268 3606.