Dar prieš kelis dešimtmečius su Davido Hasselhoffo herojumi seriale „Ratuotas riteris“ (angl. Knight Rider) kalbantis ir sprendimus priimantis automobilis atrodė fantastika. Dabar, kai šešios JAV valstijos leido savo keliuose važinėti savavaldžiams automobiliams, galime drąsiai pasakyti – fantastika virto realybe. Tačiau fantastika nuo realybės tuo ir skiriasi, kad esame priversti galvoti apie padarinius.
O draudikai, kaip ir tokių automobilių savininkai ir naudotojai, su padariniais susidurs betarpiškai: koks ir kieno bus draudimo poreikis; kaip vertinti atsakomybę ir žalą, kai eismo įvykyje dalyvaus savavaldis automobilis; koks gamintojo, o koks automobilio naudotojo vaidmuo; pagaliau, ar automobilį vis dar vertinsime kaip transporto priemonę, o ne informacinių technologijų (IT) produktą – kaip vertinsime šią riziką ir šalinsime grėsmes?
Keisis transporto sistema
Žiniasklaidos bendrovės „Business Insider“ tyrimų padalinys prognozuoja, kad 2020 m. keliuose bus apie 10 mln. savavaldžių automobilių, taigi pokyčiai yra čia pat. Autonominių automobilių šalininkai skuba vardinti, kad tokios transporto priemonės padės sumažinti transporto spūstis, nes priims sprendimus, kuriuo keliu važiuoti; spręs automobilio statymo problemą, nes turės informaciją apie laisvas vietas; sumažins policijos pareigūnų poreikį, nes nepažeis eismo taisyklių; sumažins draudimo poreikį, nes sumažės rizika; pagaliau bus galima atsisakyti kelių ženklų, nes automobiliai vadovausis skaitmeniniais žemėlapiais.
„Nors tai skamba kaip panacėja, bet vargu ar automobiliai bus visiškai autonomiški – ir dabar dalis automobilių turi automatizuotas funkcijas, tačiau galutinį sprendimą, jį valdant, priima žmogus. Tai viena iš priežasčių, kodėl tokie automobiliai niekada nebus visiškai automatizuoti ir žmogiškasis rizikos faktorius vis tiek išliks“, – sako Tomas Nenartavičius, Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Draudimo departamento direktorius.
Pasak T. Nenartavičiaus, antras dalykas, šiuo metu pasaulyje yra per milijardą transporto priemonių, taigi prognozuojamas savavaldžių automobilių skaičius sudarys vos 1 proc. nuo visų automobilių. Praeis labai daug laiko, kol visiškai pasikeis eismo dalyvių struktūra.
Nuo automobilio draudimo link civilinės atsakomybės
Jei savaeigių automobilių gamintojams pavyks įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, tuomet tai paveiks ir draudimo rinką bei siūlomus produktus. „Draudikai turės prisitaikyti prie to, kad mažės automobiliams sukelta žala, tai yra mažės ir kasko draudimo poreikis, tačiau kitos grėsmės liks tos pačios ir jos bus perskirstytos pagal atsakomybę, vadinasi išaugs civilinės atsakomybės draudimo poreikis“, – teigia T. Nenartavičius.
Draudimo ekspertas pabrėžia, kad automobilių pramonė apima didelį paslaugų spektrą, taigi riziką reikės drausti tiek asmenims, tiek verslo subjektams, kurie yra susiję su transporto priemonės gamyba, valdymu, eksploatacija, technine priežiūra, remontu, kelių infrastruktūra, programine įranga, navigacinėmis sistemomis.
„Pavyzdžiui, jei automobilis pateko į eismo įvykį, kuomet buvo įsilaužta į jo IT sistemas, dalis ar visos eismo įvykių išlaidos, yra galimybė, jog teks automobilių gamintojams ir programinės įrangos gamintojams. Jei taip įvyks, tuomet automobilių gamintojai šias išlaidas arba įtrauks į automobilio kainą, arba šią riziką perkels draudimo įmonėms“, – sako T. Nenartavičius.
Naujoms grėsmėms – naujas atsakas
„Neabejotinai, savaeigiai automobiliai atneš ir naujų rizikų, kurių masto mes dar negalime įvertinti. Tačiau viena iš jų jau galime matyti – tai kibernetinės atakos, nukreiptos prieš automobilį. Autonominio automobilio „smegenys“ yra kompiuterių sistema, kuri valdo transporto priemonę ir priima sprendimus“, – sako „ERGO Insurance“ Lietuvoje Draudimo departamento direktorius.
Kinų programišiai teigia, kad visai neseniai sugebėjo įsilaužti į populiariausios savaeigių automobilių gamintojos „Tesla“ automobilį. Įsilaužimo metu jie galėjo atidarinėti važiuojančio automobilio bagažinę ir išjungti valdymo planšetę. Baisiausia, kad tai jie sugebėjo padaryti nutolę nuo automobilio beveik 20 kilometrų atstumu.
„Jau dabar viena sparčiausiai augančių draudimo rūšių yra draudimas nuo kibernetinių atakų. Jei tradiciškai draudikai ir skaitmeninio saugumo ekspertai kovoja su rizikomis, kylančiomis dėl duomenų vagystės ir sunaikinimo, kompiuterinių sistemų įsilaužimų ir užvaldymo, tapatybės vagysčių, finansinių nusikaltimų, tai automobilių pramonėje grėsmės kils ne tik duomenimis ir fiziniam turtui, tačiau ir asmens sveikatai bei gyvybei“, – teigia draudikų atstovas.
Anot T. Nenartavičiaus, atsižvelgiant į tai, turės keistis klientams siūlomi civilinės atsakomybės produktai, nes tai bus nauja patirtis, tiek transporto priemonių gamintojams, tiek naudotojams, tiek draudikams. „Daugiau aiškumo įneš teisinis reglamentavimas, kuris dar laukia savo valandos, bet kaip rodo savivaldžių automobilių augimo mastai, ta valanda turėtų išaušti greitai“, – sako T. Nenartavičius.