Laukas privalomas Neteisingas el. pašto formatas Per mažas simbolių kiekis Per didelis simbolių kiekis Prašome įvesti vardą Prašome įvesti pavardę Prašome nurodyti telefono numerį Įveskite teisingą telefono numerį Prašome įvesti el. pašto adresą Įveskite teisingą el. pašto adresą Prašome pažymėti, kad susipažinote su sąlygomis Tik skaičiai Prašome įrašyti teisingą asmens kodą Prašome patikslinti įvykio vietą Prašome įvesti informaciją apie įvykį, ligą, traumas, aplinkybių aprašymą, simptomus, taikytą gydymą Patirtų nuostolių suma turi būti išreikšta tik skaitmenimis Suvestas nepakankamas simbolių skaičius, turi būti 16 skaitmenų Suvestas per didelis simbolių skaičius, turi būti 16 skaitmenų Bagažo pristatymo vieta turi būti išreikšta tik raidėmis 1 mėn. 3 mėn. 6 mėn. Šiemet 1 m. 3 m. 5 m. 10 m. Visas

Visos naujienos

2022.03.17

Avaringumas šalies didmiesčiuose – labiausiai pasitempti reikia Kaunui

Nepaisant nuolatinių priminimų apie eismo saugumo svarbą avaringumas didžiausių Lietuvos miestų gatvėse išlieka nemažas. Kaip rodo draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje duomenys, aukščiausi avaringumo rodikliai jau ne vienerius metus fiksuojami Kaune, kur pernai 100 automobilių tekdavo vidutiniškai 11,72 avarijos, taigi beveik dvigubai daugiau nei Vilniuje (6,49). Tiesa, Kaune vieninteliame iš trijų didžiųjų miestų avaringumo rodiklis pernai, lyginant su 2020-aisiais, sumažėjo.

Klaipėdoje avaringumo rodiklis pernai siekė 4,97 ir buvo kiek didesnis nei 2020-aisis (4,82). Pažymėtina, kad visuose miestuose avaringumo rodikliai pernai ir užpernai buvo reikšmingai žemesni nei 2019 metais, todėl galima daryti prielaidą, kad pastaruosius dvejus metus eismo įvykių skaičiui įtakos turėjo pandemija ir su jos valdymu susiję ribojimai.

„Visuose didžiuosiuose miestuose nuo pandemijos pradžios vidutiniai mėnesio avaringumo rodikliai sumažėjo 1-3 vienetais. Tai rodo, kad per karantinus galioję apribojimai ir bendrai sumažėjęs gyventojų mobilumas turėjo įtakos avarijų statistikai. Žinoma, taip pat nereikėtų nuvertinti ir policijos, kitų institucijų bei pilietinių iniciatyvų pastangų didinti kelių eismo saugumą miestų gatvėse, skatinti vairuotojų sąmoningumą ir atsakingumą. Norisi manyti, kad tai irgi duoda rezultatų. Visgi, nepaisant to, pernai ir šiemet avaringumas daugelyje miestų vėl ima didėti“, – sako draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas.

Visuose miestuose daugiausiai problemų pernai vairuotojams kilo metų pabaigoje, o didžiausiu avaringumu išsiskyrė lapkričio ir gruodžio mėnesiai. Vilniuje gruodį draudikų apskaičiuotas avaringumo rodiklis siekė 9,13, o Kaune rekordas pasiektas lapkritį, kai avaringumo rodiklis siekė net 13,13. Klaipėdoje paskutinį metų mėnesį jis perkopė 6 punktų ribą (6,26).

„Vėlyvą rudenį ir žiemą vairavimo sąlygos neabejotinai tampa sudėtingesnės – dažniau tenka važiuoti tamsoje, matomumą blogina krituliai, o kelio danga neretai pasidengia plikledžiu ar tampa slidi dėl sniego, šlapdribos, gausaus lietaus. Tokiomis sąlygomis vairuoti reikėtų dar atidžiau ir atsargiau. Kitais metų laikais atsipalaiduoti taip pat nereikėtų. Pavyzdžiui, statistika rodo, kad pernai kovą Vilniuje ir Klaipėdoje avaringumo rodikliai buvo didesni už metinį mėnesio vidurkį šiuose miestuose. Ankstyvą pavasarį orai dar gali būti išties permainingi ir gerokai apsunkinti vairavimą“, – pažymi R. Bieliauskas.

R. Bieliauskas primena, kad kiekvienam vairuotojui kelyje svarbu pasirinkti saugų greitį, laikytis Kelių eismo taisyklių, nesiblaškyti ir susikoncentruoti į įvykius kelyje, nepervertinti savo galimybių važiuojant prastomis oro sąlygomis. Taip pat būtina pasirūpinti tinkama automobilio technine būkle – sezonui tinkančiomis padangomis, gerai veikiančiais stabdžiais, žibintais ir kt.

Pernai ERGO trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose fiksavo daugiau kaip 9100 eismo įvykių. Savo ruožtu Lietuvos kelių policijos tarnyba pernai iš viso šalies keliuose registravo 2809 eismo įvykius, kuriuose nukentėjo žmonės. Šiemet vien per sausį buvo registruota 200 tokių eismo įvykių – dvigubai daugiau nei tuo pačiu metu pernai.


ERGO Baltijos šalyse 

ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Per metus ERGO Baltijos šalyse klientams apmoka žalų už beveik 143 mln. eurų. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.

Draudimo bendrovė ERGO 2020 ir 2021 m. Lietuvoje įvardinta geriausiai klientus aptarnaujančia ne gyvybės draudimo sektoriaus įmone (remiantis bendrovės „Dive Lietuva“ slapto pirkėjo tyrimu). 2022 m. įmonė gavo atitikties ISO aplinkosaugos standartui sertifikatą. ISO 14001:2015 skirtas toms organizacijoms, kurios siekia užtikrinti sistemingą savo atsakomybės aplinkosaugos srityje valdymą, padedantį įgyvendinti darnaus vystymosi tikslų aplinkosaugos komponento uždavinius.

Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje. Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt


Daugiau informacijos teirautis: Jolanta Karpuškienė, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje komunikacijos projektų vadovė, tel. 8 616 09090, 8 5 268 3606.

EN