Grįžus namo automobiliu turbūt mažiausiai norisi sukti galvą dėl vietos transporto priemonei perpildytoje stovėjimo aikštelėje, bet būtent su tokia problema susiduria dažnas daugiabučio gyventojas Lietuvoje. Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas sako, kad ankštos, transporto priemonių prigrūstos daugiabučių stovėjimo aikštelės yra kone ideali vieta smulkiems eismo įvykiams nutikti. Maža to, vietų automobilių aikštelėse trūkumas neretai tampa ir kaimynų konfliktų priežastimi.
„Stovėjimo aikštelės šalia daugiabučių dažnai yra nepritaikytos tokiam automobilių skaičiui, koks šiandien tenka vienam gyvenamajam namui. Tai ypač pasakytina apie senesnius daugiabučius ar senamiestyje esančius pastatus, kurie statyti tais laikais, kai automobilių skaičius nė iš tolo neprilygo šiandieniniam. Šiandien namų ūkiai dažnai turi ir po keletą automobilių, o jiems pastatyti šalia gyvenamųjų pastatų vietos dažniausiai nedaugėja“, – sako R. Bieliauskas.
Dėl to, anot draudikų atstovo, kyla nemažai problemų. Visų pirma neturėdami kur pasistatyti automobilių, dalis gyventojų yra priversti parkuoti juos atokiau – šalikelėse, greta esančiose gatvelėse ar visai ne tam skirtose aikštelėse bei kitose atokesnėse neapšviestose vietose, o neretai pažeidžiant įstatymus – ir ant šaligatvių ar žalios vejos.
„Toliau nuo namų ir aplinkinių akių palikti automobiliai, tikėtina, sulauks didesnio nepageidaujamo ilgapirščių ar vandalų dėmesio. Juos dažniau apgadinti gali ir lauke žaidžiantys vaikai, pravažiuojančios transporto priemonės“, – pažymi R. Bieliauskas.
Kita itin aktuali problema perpildytose daugiabučių stovėjimo aikštelėse, draudimo eksperto teigimu, yra sunkumai manevruojant transporto priemones labai ribotoje erdvėje. Kai aikštelėje vairuotojai stengiasi išnaudoti kiekvieną laisvą plotelį, tampa sudėtinga automobilį laisvai pastatyti stovėjimo vietoje ar iš jos išvažiuoti nekliudžius kitų transporto priemonių.
„Turbūt ne vienam vairuotojui yra tekę atsidurti situacijoje, kuomet automobilis stovėjimo aikštelėje yra užstatomas taip, kad išvažiavimui lieka itin mažai vietos, o vos vienas neatsargus vairo suktelėjimas ar netinkamai įvertintas atstumas gali baigtis automobilio apibraižymu ar įlenkimu. Būtent tokie eismo įvykiai yra dažniausiai pasitaikantys daugiabučių kiemuose. Automobiliai stovėjimo aikštelėse taip pat dažnai apgadinami neatsargiai atidarinėjant dureles ir jomis kliudant gretimas transporto priemones“, – sako R. Bieliauskas.
Tiesa, „ERGO Insurance“ atstovas pažymi, kad ne visuomet žala transporto priemonėms daugiabučių kiemuose padaroma netyčia. Automobilių stovėjimo vietų trūkumas neretai lemia kaimynų konfliktus, kuriuose dažnai kenčia transporto priemonės.
„Aštriais daiktais apibraižytas automobilio kėbulas, išleistas padangų oras, nulaužytos antenos, valytuvai ar veidrodėliai – dažnos priemonės, kuriomis santykius aiškinasi daugiabučių gyventojai. Reikėtų pabrėžti, kad tokie veiksmai yra visiškai neteisėti ir už juos gresia atsakomybė, todėl prieš imantis bet kokių keršto žygių ar mėginimų pamokyti kaimyną vertėtų gerai pagalvoti apie pasekmes. Visus nesutarimus reikėtų spręsti civilizuotais būdais, o nuo minėtų veiksmų nukentėję gyventojai turi teisę kreiptis į policiją“, – sako R. Bieliauskas.
Tam, kad konfliktinių situacijų kiltų kuo mažiau, R. Bieliausko įsitikinimu, daugiabučių gyventojai turėtų burtis į stiprias bendruomenes ir drauge spręsti kylančius klausimus.
„Bendru sutarimu kiekvienam gyventojui priskirtos nuolatinės automobilių stovėjimo vietos, sutvarkyta, apšviesta, o galbūt ir saugos kamerų stebima aikštelė – tai priemonės dažnai galinčios padėti išspręsti problemas ir išvengti nemalonių incidentų. Kokios priemonės pagerintų situaciją kiekvienu konkrečiu atveju, turėtų patarti ir daugiabutį administruojanti įmonė“, – sako R. Bieliauskas.
Anot draudikų atstovo, į galimybę patogiai ir saugiai pasistatyti automobilį gyventojai turėtų atsižvelgti ir įsigydami nekilnojamąjį turtą. Esant sąlygoms visuomet patartina išsipirkti privačią stovėjimo vietą saugomoje stovėjimo aikštelėje arba po daugiabučiu ar šalia jo įrengiamuose garažuose. Apsaugoti savo turtą bei išvengti nuostolių, R. Bieliausko teigimu, padeda ir platesnės apimties transporto priemonės draudimas.
Vis tik R. Bieliauskas pripažįsta, kad vairuotojams dažnai tenka taikytis su esama situacija. Tokiais atvejais nelieka nieko kito kaip tik pasikliauti savo vairavimo ir automobilio parkavimo įgūdžiais bei kaimynų geranoriškumu.
„Deja, net ir labiausiai patyrusiems vairuotojams pasitaiko apgadinti kitas transporto priemones. Taip nutikus, svarbiausia nenuvažiuoti lyg nieko neįvyko, nes tai traktuojama kaip pasišalinimas iš įvykio vietos. Net jei transporto priemonės apgadinimai nėra dideli, apie tai reikia informuoti nukentėjusio automobilio savininką, užpildyti eismo įvykio deklaraciją ir informuoti draudikus. Jei galimybės informuoti savininką nėra, derėtų iškviesti policijos pareigūnus“, – sako R. Bieliauskas.
ERGO Baltijos šalyse
ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro daugiau kaip 206 mln. eurų. ERGO Baltijos šalyse klientams vidutiniškai apmokama žalų už 133 mln. eurų per metus. ERGO veikia ir Baltarusijoje, teikdama paslaugas klientams ne gyvybės draudimo srityje. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.
Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje.
Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt
Daugiau informacijos teirautis: Lina Jakučionienė, ERGO draudimo grupės Baltijos šalyse korporatyvinės komunikacijos direktorė, tel. (8 5) 268 3076, 8 652 68614.