Draudžiamųjų įvykių skaičius auga jau keleri metai iš eilės, rodo draudimo bendrovės ERGO duomenys. 2022-uosius apžvelgę draudikai skaičiuoja, kad Baltijos šalyse savo klientams iš viso išmokėjo daugiau nei 220 mln. eurų, Lietuvoje per metus kompensacijos sudarė 93,4 mln. eurų.
Kaip ir kasmet, 2022 m. itin didelė dalis žalų buvo susijusios su fizinių ir juridinių asmenų turtu. Su kilnojamuoju turtu, pavyzdžiui, namų technika, susijusių naujų incidentų skaičius pernai, lyginant su 2021 m., sumažėjo beveik dešimtadaliu – koronaviruso pandemijos nulemtų ribojimų metu laiką leidome kone vien tik namuose, tad natūralu, juose tuomet nutikdavo daugiau incidentų ir nelaimių.
Nekilnojamam turtui padarytų žalų skaičius per tą patį laikotarpį taip pat keitėsi dešimtadaliu, tačiau šįkart padidėjo. Tad, kaip pastebi ERGO Žalų administravimo departamento vadovas Baltijos šalyse Gytis Matiukas, galiausiai mažai pakito ir bendra draudikų išmokėta suma.
„Naujų žalų skaičius atskirose kategorijose praėjusiais metais augo ne taip sparčiai ar net mažėjo. Iš viso pernai užfiksuota apie 9 tūkst. incidentų, kurie sukėlė žalos net už 5,7 mln. eurų“, – apibendrina draudimo ekspertas.
Pavojingiausias – vanduo
G. Matiukas skaičiuoja, kad pernai daugiausiai gyventojų turtui padarytų žalų susijusios su vandeniu – užfiksuoti daugiau nei 2 tūkst. įvykių, jie dažniausiai susiję su prakiurusiais vamzdžiais ir butų užliejimu, padaryta žalos už daugiau kaip 1,5 mln. eurų. Dažnai 2022-aisiais buvo kompensuojamos kitokių rizikų, kurioms įtakos nedarė gamtos jėgos, ugnis ir vanduo, žalos (beveik 2000 atvejų), įvairūs gedimai (1200).
„Kur kas rečiau fiksuoti ugnies sukelti incidentai – vos 250. Tačiau viską savo kelyje naikinanti ugnis pridarė nuostolių už beveik 1,3 mln. eurų, jos sukelta vidutinė žala buvo 7,6 karto didesnė nei vandens – 5,5 tūkst. eurų. Net ir gana anksti pastebėjus gaisrą bei jį suvaldžius, žalų sumos dažnai vis tiek pasiekia dešimtis tūkstančių eurų“, – teigia ERGO atstovas.
Gamtos prognozuoti – neįmanoma
Kai kurios gyventojų namų turtui padarytų žalų sumos pernai, lyginant su 2021 m., augo lyg ant mielių: kone penktadaliu daugiau žalų – už daugiau kaip 215 tūkst. eurų – sukėlė namuose dužę stiklai; net 40 proc. punktų iki 173 tūkst. eurų augo elektros įtampos svyravimų sukeltų įvykių skaičius. Trečdaliu daugiau – 0,93 mln. – žalos gyventojų turtui sukėlė gamtos jėgos. Iš viso pastarųjų incidentų skaičius 2022-aisiais pasiekė daugiau nei 1,7 tūkst., vien spalio pradžioje dėl stipraus vėjo ir lietaus užregistruotos 44 žalos ir bendrai išmokėta beveik 30 tūkst. eurų.
„Jas sukėlė vėjo nulaužtos šakos, didelis snygis, kruša ir kitos priežastys. Kasmet nuo gamtos stichijų nukenčia nemažai KASKO apdraustų transporto priemonių – 2022 m. vidutinė išmokėta suma siekė beveik 1,5 tūkst. eurų“, – pasakoja ERGO Žalų administravimo departamento vadovas Baltijos šalyse.
Žalos siekia ir milijonus
Žvelgdamas į didžiausias praėjusiais metais užfiksuotas žalas, G. Matiukas išskiria jau minėtus KASKO ir su ugnimi susijusius incidentus. Štai skaudžiausias su ugnimi susijęs gyventojų patirtas įvykis užfiksuotas praėjusių metų rugsėjį sudegus fiziniam asmeniui priklausančiam namui – žalos kompensacija tuomet siekė 125 tūkst. eurų. Vasaros pabaigoje ugniai sugadinus vienos įmonės įrangą ir atsargas, patirta žalos už 1,6 mln. eurų. Kadangi kurį laiką nebuvo įmanoma vykdyti veiklos, patirta nuostolių dar už 927 tūkst. eurų. Kitoje įmonėje apdegė dvi karšto vandens talpyklos ir sudegė elektros instaliacija, kas sukėlė žalos už 131 tūkst. eurų.
Fiziniams asmenims priklausančių KASKO apdraustų transporto priemonių sukelta žala siekė 62 tūkst. eurų. Juridiniams asmenims – kiek dažnesnės ir didesnės, pavyzdžiui, sudegus vilkikui Nyderlanduose žala siekė 68 tūkst. eurų, vilkikui pakliuvus į incidentą Šveicarijos kalnuose – 56 tūkst. eurų
Daugėja ligų išmokų ir sužeidimų
Kaip pastebi G. Matiukas auga ir gyvybės draudimo kompensacijos, kurios pernai siekė daugiau nei 20 mln. eurų. Didžiausios išmokos pasiekė onkologinės ligos diagnozes išgirdusius pacientus ir lyginant su 2019 metais, jos išaugo beveik dvigubai. Pernai didžiausios išmokos diagnozavus krūties vėžį siekė net 20 ir 30 tūkst. eurų.
Pašnekovas taip pat pasakoja, kad panaikinus koronaviruso apribojimus, pernai gyventojai turėjo kur kas daugiau galimybių keliauti į užsienį, tad, natūralu, išaugo kelionių draudimo prašymų ir tuo pačiu žalų skaičius. Pernai šių žalų skaičius, lyginant su 2021 m., augo net 60 proc. punktų.
„Motyvacijos keliauti suteikė vadinamasis „keršto turizmas“, kai keliaujant norima parodyti, kad koronaviruso sukelti ribojimai jau įveikti. Padaugėjo ir galimybių – populiarėja kelionių derinimas su darbu. Dažnėjant išvykų skaičiui daugėja ir incidentų, pernai vidutiniškai sukelta žalos už beveik 600 eurų, tačiau didžiausia žala siekė net 38 tūkst. eurų. Nelaimių pobūdis nuolat keičiasi, tačiau finansinę naštą jiems įvykus gali sumažinti tik draudimas“, – neabejoja ERGO atstovas.