Šiandien net ir patekęs į smulkų eismo įvykį ar radęs kaimynų užlietą butą dažnas gyventojas pernelyg nesisieloja. To priežastis labai paprasta – šiuolaikinėse visuomenėse yra įprasta, o kai kuriais atvejais netgi privaloma, savo turtą, sveikatą, gyvybę ar civilinę atsakomybę apdrausti ir tokiu būdu apsisaugoti nuo su tam tikromis rizikomis susijusių finansinių nuostolių. Tačiau, ar kada susimąstėte, kam pirmiausiai kilo draudimo idėja? Kaip ji paplito ir galiausiai – ar galima apdrausti absoliučiai viską?
Draudimo ištakos siekia senovės civilizacijas
Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Draudimo departamento direktorius Darius Bivainis pasakoja, kad draudimo ištakos ir pagrindiniai jo principai siekia dar ankstyvąsias Babilono, Kinijos ir Indijos civilizacijas, kuomet išmokta nuo didelių nuostolių apsidrausti sumažinant riziką. Pavyzdžiui, transportuodami krovinius upėmis, ankstyvieji pirkliai juos paskirstydavo per keletą skirtingų laivų ar keltų. Tokiu būdu, net jei vienam ar keliems laivams kelionės būtų nepavykę įveikti, bent dalį krovinio vis vien būtų pavykę išsaugoti. Ir priešingai – visą krovinį sukrovus į vieną laivą, nelaimės atveju būtų prarasta viskas.
„Nors gali atrodyti, kad su šiuolaikiniu draudimu tai neturi nieko bendro, tačiau vien pats rizikos suvokimas ir siekis ją minimizuoti tapo prielaida sudėtingesnėms draudimo rūšims atsirasti. Tikromis šiuolaikinio draudimo pirmtakėmis galima laikyti senovės graikų jūrininkų pradėtas naudoti specifines paskolas – laivo ar krovinio savininkas iš trečiosios šalies pasiskolindavo tam tikrą sumą pinigų ir ją grąžindavo su palūkanomis tuo atveju, jei laivas sėkmingai pasiekdavo savo tikslą. Jei laivas nepasiekdavo tikslo, laivo savininkas pinigus pasilikdavo. Tokiu būdu paskola kartu būdavo ir būdas apdrausti laivą ar krovinį“ – pasakoja D. Bivainis.
Drausti būstą paskatino pragaištingas gaisras
Tokios laivų draudimo paskolos greitai paplito visose jūrinėse valstybėse, tačiau ilgainiui pereita prie efektyvesnės draudimo formos. Pirmieji nuo paskolų atsieti draudimo kontraktai, kuomet praradus laivą ar krovinį jo savininko patirti nuostoliai buvo atlyginami iš bendro draudimo schemos dalyvių finansuojamo fondo, pradėti pasirašinėti Genujos pirklių XIV a. Pirma žinoma tokio draudimo sutartis datuojama 1347 metais. Tokios sutartys davė pradžią draudimo kaip atskiros finansų srities vystymuisi.
Visgi šiuolaikinio specializuoto juridinių subjektų teikiamų draudimo paslaugų gimtine turbūt reikėtų laikyti Didžiąją Britaniją. Čia draudimo sritis itin sparčiai pradėjo vystytis po 1666 metais Jungtinės Karalystės sostinę nusiaubusio Didžiojo Londono gaisro. Jo metu buvo sunaikinta daugiau kaip 13 tūkst. gyvenamųjų namų, 87 bažnyčios ir daugelis visuomeninių pastatų.
Šis įvykis paskatino ieškoti būdų apdrausti ne tik laivybos krovinius, bet ir paprastų gyventojų turtą. Taip 1681 metais Londone buvo įkurtas Namų draudimo biuras – pirmoji būsto draudimo paslaugas siūlanti bendrovė. Lygiagrečiai vystėsi ir kitos draudimo šakos, pavyzdžiui, verslo sandorių draudimas ir esamų draudimo kontraktų perdraudimas.
Nuo sandorių kavinėje iki trilijonų vertės industrijos
XVII a. Londonui tapus vienu svarbiausių laivybos ir prekybos centrų, mieste toliau augo ir krovinių draudimo paslaugų poreikis. Itin svarbia draudimo sandorių sudarymo ir perdraudimo vieta tuo metu buvo Edwardo Loydo Londono centre atidaryta kavinė, kuri tapo savotišku ankstyvosios draudimo industrijos centru. Ilgainiui neformalūs susitikimai kavinėje lėmė vienos svarbiausių draudimo rinkų pasaulyje „Lloyd‘s of London“ įkūrimą.
XVIII a. pradžioje Londone pradėtos pasirašinėti ir gyvybės draudimo sutartys, nors pirmas žinomas gyvybės draudimo sandoris yra datuojamas dar 1583 metais. Juo brito William‘o Gibbons‘o gyvybė buvo apdrausta 383 svarų sterlingų suma. Pirmoji gyvybės draudimo bendrovė 1706 metais įkurta taip pat Londone.
Šiandien draudimo sektorius nuo savo ištakų yra gerokai patobulėjęs ir finansų pasaulyje vaidina itin svarbų vaidmenį. 2020 metais pasaulinės draudimo rinkos vertė siekė 4,94 trilijonus eurų. Vien Europoje, organizacijos „Insurance Europe“ duomenimis, kiekvieną dieną yra išmokama apie 2,7 mlrd. eurų draudimo išmokų. Draudimo paslaugų spektras ir prieinamumas nuo XVII a. taip pat gerokai prasiplėtė. Apsidrausti nuo tam tikros rizikos šiandien neretai galima vos keliais telefono ekrano spustelėjimais.
Draudžiasi ir nuo ateivių pagrobimo, ir nuo kitų sėkmės
Be to, draudžiamas ne tik turtas, gyvybė ar civilinė atsakomybė – draudimo objektu šiandien tampa net ir patys netikėčiausi objektai, o draudžiamasi nuo pačių įvairiausių rizikų.
„Teoriškai apsidrausti galima nuo bet kokios rizikos, o išskirtinių atvejų būta ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, esame apdraudę jauno miško medelius, 5 tonas smėlio, pėsčiųjų takus su inžineriniais tinklais, Kalėdų eglutę nuo vėjo ir net mūsų šalies atstovus „Eurovizijoje“ nuo nepatekimo į finalą. Taip pat esame sulaukę užklausų dėl saulės energetikos įmonės apdraudimo nuo nepakankamo saulės kiekio. Iš norimų apdrausti objektų išsiskyrė lygintuvų kolekcija, namas iš molio, senovinis originalus LDK žemėlapis, pypkė, alkoholinių gėrimų ir ginklų kolekcijos, senoviniai baldai, dantys ir šimtametė liepa“, – pasakoja D. Bivainis.
Visgi dar įdomesnių ir netikėtų draudimo pavyzdžių galima aptikti pasaulyje. Pavyzdžiui, devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje JAV pradėtas siūlyti draudimas nuo ateivių pagrobimo. Esama ir draudimo, kuris padengia moralinę bei materialią žalą dėl iš vestuvių pabėgusios nuotakos ar jaunikio. Be to, kartais draudžiamasi ne tik nuo nelaimių, bet ir nuo neįtikėtinos sėkmės – tiesa, ne savo, o kitų. Pavyzdžiui, krepšinio varžybų metu žiūrovams neretai siūloma atrakcija – pamėginti vienu bandymu pataikyti į krepšį iš vidurio aikštės ir taip laimėti didelį piniginį prizą ar automobilį. Tokio žaidimo organizatoriai neretai apsidraudžia nuo dalyvių sėkmės.
Be abejo, atskiras įdomybių pasaulis – kūno dalių draudimas. Sportininkai, modeliai, kino ir muzikos žvaigždės užsienyje neretai šimtais tūkstančių ar net milijonais eurų draudžia savo kojas, rankas, nosis, liežuvius ar ūsus. Manoma, kad ši tendencija prasidėjo trečiajame XX a. dešimtmetyje, kai nebyliojo kino žvaigždė Ben Turpin 25 tūkst. dolerių suma apsidraudė nuo galimybės, kad jo išskirtinės akys taps normalios.
Polisų dydžiams ribų nėra
Vienas įspūdingiausių draudimo polisų šioje srityje – 30 mln. dolerių apdrausta amerikiečių aktorės Julia Roberts šypsena. Šešiaženklėmis sumomis įvertinti ir legendinės septyniasdešimtųjų roko grupės „Kiss“ bosisto Gene Simmons liežuvis ar australų kriketo žaidėjo Merv Hughhes ūsai. Tačiau net ir šie skaičiai neprilygsta brangiausiu istorijoje laikomam gyvybės draudimo polisui, kurio vertė – daugiau kaip 202 mln. eurų. Tokiai sumai savo gyvybę 2014 metais apdraudė vienas Silicio slėnio milijardierius, kurio tapatybė neatskleidžiama.
Nemažiau įspūdingų sumų galima aptikti ir tarp realiai išmokėtų įvairių sričių draudimo kompensacijų. Pavyzdžiui, didžiausia išmoka už automobiliui padarytą žalą laikoma daugiau nei milijono eurų kompensacija britų aktoriui Rowanui Atkinsonui. Itin retas pono Byno aktoriaus automobilis „McLaren F1“ buvo apgadintas, kai vairuotojas jo nesuvaldė slidžiame kelyje. O „Tate“ muziejui buvo išmokėta didžiausia draudimo kompensacija už pavogtus meno kūrinius. Už 3 prarastus anglų tapytojo J.M.W. Turner ir vokiečių tapytojo C. D. Friedrich paveikslus muziejui 1994 metais buvo išmokėta daugiau nei 30 mln. eurų kompensacija. Įdomu tai, kad muziejus vėliau paveikslus atgavo nupirkęs juos iš vagių už maždaug 270 tūkst. eurų.
Kalbant apie draudimo išmokų rekordus verta paminėti ir tokius įvykius kaip 2001 metų rugsėjo 11-osios teroristinės atakos ar pietrytinių JAV valstijų nuniokojimas užklupus uraganui Katrina. Dėl pastarojo įvykio draudimo bendrovės sulaukė daugiau nei 1,7 mln. kompensacijų paraiškų ir iš viso atlygino 35 mlrd. eurų nuostolių. Dėl teroristinių atakų Niujorke įmonių ir gyventojų patirtai žalai atlyginti buvo išmokėta apie 34 mlrd. eurų kompensacijų. Tai yra vienos didžiausių išmokų draudimo istorijoje.
Draudimas per žmonijos istoriją keitė savo formą ir tobulėjo, o šiandien tapo nepakeičiama apsaugos nuo įvairių rizikų priemone, leidžiančia didelių nuostolių išvengti tiek paprastiems gyventojams, tiek įmonėms ar tam tikras savo kūno dalis itin branginančioms žvaigždėms. Be draudimo paslaugų gyventume gerokai mažiau stabiliame ir rizikingesniame pasaulyje.
ERGO Baltijos šalyse
ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Per metus ERGO Baltijos šalyse klientams apmoka žalų už beveik 143 mln. eurų. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.
Draudimo bendrovė ERGO 2021 m. Lietuvoje įvardinta geriausiai klientus aptarnaujančia draudimo sektoriaus įmone (remiantis bendrovės „Dive Lietuva“ slapto pirkėjo tyrimu). Šį titulą bendrovė pelnė antrą kartą iš eilės.
Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje. Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt
Daugiau informacijos teirautis: Jolanta Karpuškienė, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje komunikacijos projektų vadovė, tel. 8 616 09090, 8 5 268 3606.