Be šventinių fejerverkų ir kitų pirotechnikos gaminių daliai gyventojų metų pabaigos laukimas yra neįsivaizduojamas. Petardos pokšėti ir fejerverkai į dangų kilti daugiabučių kiemuose paprastai pradeda dar likus gerokai iki švenčių, o saugumo reikalavimų pirotechnikos mėgėjai laikosi toli gražu ne visada. Draudikai sako, kad kiekvienais metais fiksuojama bent keletas įvykių, kai dėl neatsargaus elgesio su pirotechnikos gaminiais nukenčia gyventojai ir jų turtas. Tai patvirtina ir priešgaisrinės priežiūros specialistai bei medikai, kurie pažymi kad gyventojų aplaidumas naudojant pirotechniką neretai baigiasi skaudžiomis nelaimėmis.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, pernai dėl pirotechnikos gaminių naudojimo taisyklių pažeidimo Lietuvoje iš viso kilo 11 gaisrų. Šiemet jau taip pat užfiksuotas vienas toks atvejis.
Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Kęstutis Skrickis sako, kad neatsargiai naudojami fejerverkai žmonių turtui kelia didelį pavojų. Prieš paleidžiant netinkamai pastatyti ar pritvirtinti fejerverkai gali nulėkti neprognozuojama kryptimi, uždegti šiaudų stirtas, degias statinių konstrukcijas, balkonuose laikomas degias medžiagas, kitus objektus ir taip sukelti pavojingus gaisrus.
Tuo metu Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Žalų administravimo departamento direktorius Audrius Pilčicas pažymi, kad neatsargiai ir ne vietoje naudojami pirotechnikos gaminiai taip pat gali apgadinti kiemuose ar gatvėje stovinčius bei pro šalį važiuojančius automobilius, išdaužti daugiabučių langus, padaryti žalos visuomeniniam turtui – stiklinėms transporto stotelėms, įvairioms iškaboms, kelio ženklams ar gatvės žibintams.
„Nustačius pirotechniką neatsargiai naudojusio asmens kaltę, patirti nuostoliai gali būti išieškoti iš jo, nebent jis yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę. Turtą apsidraudusiems gyventojams ar įmonėms nuostolius atlygina draudimo bendrovė“, – teigia A. Pilčicas.
K. Skrickis pabrėžia, kad įsigyjant fejerverką visuomet reikėtų atkreipti dėmesį į jo ženklinimą. Jei fejerverkas pažymėtas matomu, lengvai įskaitomu ir nenutrinamu ženklu CE, tai reiškia, kad gaminys atitinka esminius saugos reikalavimus ir yra saugus naudoti.
„Be to, ant kiekvieno fejerverko privalo būti etiketė, kurioje lietuvių kalba matomai ir aiškiai būtų nurodytas gaminio pavadinimas, tipas, kategorija, pirotechninio mišinio kiekis, amžius, kurio sulaukus fejerverką galima įsigyti, gaminio naudojimo instrukcija, mažiausias saugus atstumas iki fejerverko jį paleidžiant. Šių instrukcijų būtina laikytis. Prieš gaminį perkant ir naudojant reikėtų taip pat įsitikinti, kad jo konstrukcija neturi mechaninių pažeidimų ar deformacijų“, – sako K. Skrickis.
Priešgaisrinės priežiūros organizavimo specialistas taip pat pažymi, kad naudojant fejerverkus svarbu tinkamai parinkti vietą jų paleidimui.
„Prieš paleidžiant fejerverką jį reikėtų statyti ant lygaus kieto pagrindo – jei kalbame apie „daugiašūvės baterijos“, „vulkano“ ar „fontano“ tipo gaminius. „Raketos“, „romėniškos žvakės“ tipo fejerverkus reikėtų patikimai pritvirtinti prie vertikalaus stovo. Visus fejerverkus svarbu leisti kuo toliau nuo statinių ir automobilių“, – primena K. Skrickis.
Specialisto teigimu, uždegant fejerverko dagtį tamsoje būtina pasišviesti žibintuvėliu, nerūkyti. Be to, vienu metu reikėtų leisti tik vieną fejerverką, o uždegus jo dagtį, atsitraukti saugiu atstumu, kuris nurodytas gaminio naudojimo instrukcijoje. Fejerverkui nesuveikus negalima prie jo artintis anksčiau nei po 15 minučių. Privalu užtikrinti, kad tokiu gaminiu negalėtų pasinaudoti praeiviai.
Neatsargiai elgiantis su pirotechnikos gaminiais pavojus kyla ne tik gyventojų turtui, bet ir žmonėms. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Sunkios traumatologinės pagalbos skyriaus vedėjo, gydytojo Artūro Zubricko teigimu, kasmet prieš šventes ir per jas sulaukiama pirotechnikos gaminių sužalotų pacientų. Šiemet jų jau taip pat būta.
„Dažniausiai sužalojimai patiriami pirotechnikos gaminiui sprogus rankoje. Tokiais atvejais tenka gydyti plėštines plaštakos žaizdas, nudegimus, atvirus kaulų lūžius. Priklausomai nuo sprogmens galingumo ir sužalojimo sunkumo, paciento gydymas gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Dažnai prireikia ir operacijų, galūnių amputacijų atvejais – stacionarinio gydymo“, – sako A. Zubrickas.
Anot gydytojo, dėl neatsargaus elgesio su pirotechnika po galūnių dažniausiai patiriami veido sužalojimai.
„Yra buvę ir tokių atvejų, kai sprogmuo prie žmogaus veido sprogo šiam bandant pirotechnikos gaminio dagtį uždegti nuo cigaretės. Be abejo, arti veido sprogusi petarda ar fejerverkas gali pridaryti rimtų sužalojimų, pažeisti regos organus“, – sako A. Zubrickas.
Gydytojo teigimu, dėl netinkamo pirotechnikos gaminių naudojimo kasmet sužalojami įvairaus amžiaus asmenys. Dažnai dėl nelaimės kaltas būna ir alkoholio vartojimas.