Eismas žiedinėse sankryžose gali atrodyti paprastas, kai situacijas nagrinėjame kompiuterio ekrane ar Kelių eismo taisyklių (KET) knygelėse. Visgi skirtumai tarp teorinių ir praktinių situacijų yra kardinalūs, todėl net ir puikiai išnagrinėjus KET punktus, realiame gyvenime šie kelių infrastruktūros elementai vairuotojams kelia nemažai rūpesčių. Tą liudija ir draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje atliktas eksperimentas, kurio metu per valandą sostinėje esančioje Gerosios Vilties žiedinėje sankryžoje kas penktas vairuotojas pastebėtas pažeidžiantis KET.
Kaip teigia Gytis Matiukas, ERGO Žalų administravimo departamento direktorius, stebint vairuotojų elgseną akivaizdu, kad klaidos yra daromos dar artėjant prie žiedinės sankryžos, o taip pat ir važiuojant joje.
„Tipinis pažeidimas kertant žiedinę sankryžą yra netinkamas eismo juostos pasirinkimas įvažiuojant į žiedą, taip pat išvažiuojant iš jo. Vairuotojai nepasižiūri, kokie yra kelio ženklai, ir pasirenka neteisingą eismo juostą. Įvažiavę į žiedą, tokiu atveju, jie pradeda blaškytis, sukelia avarines situacijas, o tie vairuotojai, kurie vairuoja teisingai, atsiduria nepavydėtinose situacijose“, – kalba draudimo ekspertas.
Dar viena klaida, kurią įvardija G. Matiukas, yra nesivadovavimas kelio ženklinimu. Dalis vairuotojų pačioje žiedinėje sankryžoje, nepaisydami kelio ženklinimo, keičia eismo juostas ir taip sukelia avaringų situacijų. Svarbu atminti, kad žiedinėje sankryžoje eismo juostą galima keisti tik tuomet, jei nėra ištisinės linijos. Kitu atveju atlikti manevrą yra draudžiama ir būtina likti toje eismo juostoje, kurioje važiuojama.
Pasak eksperto, tokį žalingą elgesį dažnai lemia klaidingas vairuotojų įsitikinimas, kad visose žiedinėse sankryžose eismas organizuojamas pagal tą pačią tvarką, tačiau taip tikrai nėra.
„Nėra tipinių žiedinių sankryžų, jos yra kelių rūšių. Dažniausiai pirmenybė yra suteikiama važiuojantiems žiedu, tačiau, pavyzdžiui, Kaune yra žiedinė sankryža, kurioje yra pirmenybė pravažiuoti žiedinę sankryžą kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Kiekviena žiedinė sankryža yra individuali ir reikėtų būtinai žiūrėti į kelio ženklus tiek įvažiuojant į žiedinę sankryžą, tiek ir važiuojant joje“, – pasakoja G. Matiukas.
Beje, vairuotojams derėtų žinoti, kad posūkio signalo nereikia rodyti įvažiuojant į žiedinę sankryžą. Jis yra privalomas keičiant eismo juostas pačioje žiedinėje sankryžoje ir išvažiuojant iš jos.
ERGO atstovas perspėja vairuotojus, kad žiedinėse sankryžose jie turėtų būti itin budrūs, kadangi žieduose įvyksta daug eismo įvykių. „Mes pastebime tendenciją, kad žiedinėse sankryžose populiarūs ir inscenizuoti eismo įvykiai. Tokias avarijas vairuotojai, siekdami iš to pasipelnyti, sukelia specialiai“, – sako G. Matiukas. Jis pataria, kad kilus bet kokioms abejonėms dėl įvykusio eismo įvykio derėtų kreiptis į policijos pareigūnus.
ERGO Baltijos šalyse
ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. 2017 m. įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Praėjusiais metais ERGO Baltijos šalyse klientams apmokėjo žalų už beveik 143 mln. eurų. ERGO veikia ir Baltarusijoje, teikdama paslaugas klientams ne gyvybės draudimo srityje. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.
Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje.
Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt
Daugiau informacijos teirautis: Lina Jakučionienė, ERGO draudimo grupės Baltijos šalyse korporatyvinės komunikacijos direktorė, tel. (8 5) 268 3076, 8 652 68614.