Artėjantis rugsėjis vairuotojams didmiesčiuose vėl signalizuoja apie išaugančią riziką. Transporto srautų stebėjimai rodo, kad vien sostinėje prasidėjus rudens sezonui, lyginant su vasara, automobilių intensyvumas išauga 30-50 proc. Nors ilgesnį laiką didesniuose miestuose gyvenantiems vairuotojams tai nėra jokia naujiena ir prie didesnio automobilių srauto jie yra įpratę, daliai eismo dalyvių rugsėjo-spalio laikotarpis gali reikšti tikrą iššūkį.
Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas Rimvydas Pocius pažymi, kad jau rugpjūčio viduryje, artėjant mokslo metams, į didmiesčius atvyksta nauja pirmakursių studentų pamaina. Jai dėl aplinkos pasikeitimų adaptacinis vairavimo periodas dažniausiai sukelia itin rimtų rūpesčių, todėl norint išvengti nelaimės ypatingu budrumu turi pasižymėti ne tik didmiesčių naujokai, tačiau ir labiau patyrę vairuotojai.
Nesugeba adaptuotis
Draudikai jau eilę metų vasaros ir rudens sezonų sandūroje fiksuoja išaugantį eismo įvykių skaičių. Nors šią tendenciją lemia ir prastėjantys orai, neabejotinai prie nesėkmių statistikos prisideda į bendrą transporto srautą įsiliejantys mažiau patyrę vairuotojai.
„Jau tradicija tampa laikotarpis, kai į miestus iš rajonų atvyksta pirmakursiai, kurie tuo pačiu dažniausiai dar būna neseniai įgiję teisę vairuoti. Jie bando įsilieti į bendrą didmiesčio gyvenimą, tačiau šis adaptacijos periodas ne visada pavyksta sėkmingai. Pirmiausia, šių vairuotojų įgūdžiai dar prasti, nes jie tiesiog neturi daug vairavimo patirties. Antra, jie yra įpratę vairuoti mažesniuose miestuose, kur automobilių srautas nedidelis, nėra sudėtingų žiedinių sankryžų kaip didmiesčiuose, todėl, pavyzdžiui, Vilniuje ar Kaune jiems būna gerokai sunkiau“, – aiškina R. Pocius.
Anot eksperto, neretai situaciją apsunkina tai, kad dalis atvykusių jaunų studentų net nebando prisitaikyti prie eismo pokyčių, vadovaujasi savo ankstesniais įsitikinimais bei daro įvairiausių klaidų.
„Prieš atvykstant į didesnį miestą svarbu suvokti, kad čia viskas vyksta kitaip – reikia perprasti eismo sistemą, persiorientuoti pačiam bei mėginti prisitaikyti prie intensyvesnio automobilių srauto. Mokėti Kelių eismo taisykles yra viena, bet jas pritaikyti realybėje – visai kas kita. Todėl manyčiau, kad vienas svarbiausių elementų bandant adaptuotis ir norint išvengti problemų prie vairo yra vairuotojų sąmoningumas“, – akcentuoja draudikų atstovas.
Stebėti ne tik kitus, bet ir save
R. Pociaus teigimu, į didesnį miestą atvykusiems šviežiems studentams stresas prie vairo yra natūralus dalykas, tačiau svarbiausia yra nepasiduoti panikai. Dėl to mažiau didmiesčio gatvėse patyrusiems vairuotojams ekspertas rekomenduoja prie pasikeitimų pratintis palengva, kol atsiras pasitikėjimas savimi.
„Nereikia stačia galva su automobiliu pulti į patį transporto piką. Intensyvus eismas net ir patyrusiems vairuotojams kartais kelia stresą, tad ką kalbėti apie mažiau patyrusius eismo dalyvius. Todėl pradžioje derėtų „apšilti kojas“ ir pasivažinėti gatvėmis savaitgaliais ar vakarais, kai automobilių srautas sumažėjęs, pažinti miestą ir jame vykstantį eismą. Tokiu būdu galima puikiai išsinagrinėti maršrutus, kuriais gali tekti dažniau važinėti ir darbo dienos metu“, – pataria R. Pocius.
Jis priduria, kad į pagalbą galima pasitelkti ir navigacines sistemas, kurios šiais laikais yra praktiškai kiekviename išmaniajame telefone. Dar viena alternatyva – žemėlapio išsinagrinėjimas prieš kiekvieną kelionę. Tai padeda susiorientuoti gatvėse, kai jų tinklas dar nėra visiškai pažįstamas. „Visada važiuoti lengviau tada, kai maršrutas yra puikiai žinomas. Tuomet nereikia klaidžioti ir be reikalo blaškytis, o tuo pačiu apsunkinti ir kitų vairuotojų kelionių“, – pasakoja draudimo ekspertas.
Auksinė taisyklė – niekada neskubėti
Draudikų atstovas į svetimą miestą atvykusiems studentams siūlo niekada neskubėti bei išlaikyti šaltą protą, kad ir kokia situacija beįvyktų. Mažiau patyrę eismo dalyviai visada turėtų vadovautis Kelių eismo taisyklėmis (KET), neviršyti leistino greičio bei laikytis saugaus atstumo iki kitų transporto priemonių, prieš kiekvieną manevrą gerai įsitikinti, kad tai daryti yra saugu, ir nedaryti staigių neapgalvotų veiksmų. Anot draudimo eksperto, dažnai avarinės situacijos sukeliamos, kuomet mažiau patyrę vairuotojai nepažįstamame mieste žūtbūt bando atlikti posūkio manevrą jau beveik pravažiavę sankryžą.
Tuo metu labiau patyrę eismo dalyviai raginami rudens pradžioje išlaikyti didelį budrumo lygį prie vairo bei vieni kitiems būti tolerantiškesniems.
Visgi R. Pocius pažymi, kad net ir įsibėgėjus rudeniui ir daugeliui vairuotojų prisitaikius prie pokyčių problemos nesibaigia. „Iš pradžių problema yra ta, kad ne visi atvykę vairuotojai sugeba adaptuotis. Vėliau problema tampa tai, kad jie jau adaptuojasi ir pernelyg pervertina savo jėgas. Tokie vairuotojai vis drąsiau jaučiasi prie automobilio vairo, kartais stipriau spusteli akceleratoriaus pedalą ir pavojingiau manevruoja kelyje“, – pasakoja ERGO atstovas.
Dėl šios priežasties jaunieji vairuotojai raginami atidžiai stebėti kelio ženklus ir nedaryti neapgalvotų judesių, galinčių pasibaigti avarija. Tuo metu kitiems eismo dalyviams, pastebėjusiems piktybiškų KET pažeidėjų ar avarines situacijas sudariusių vairuotojų, siūloma apie tai pranešti policijos pareigūnams.
ERGO Baltijos šalyse
ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. 2017 m. įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Praėjusiais metais ERGO Baltijos šalyse klientams apmokėjo žalų už beveik 143 mln. eurų. ERGO veikia ir Baltarusijoje, teikdama paslaugas klientams ne gyvybės draudimo srityje. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.
Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje.
Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt
Daugiau informacijos teirautis: Jolanta Karpuškienė, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje komunikacijos projektų vadovė, tel. 8 616 09090, 8 5 268 3606.