Eismo dalyvių, ypač dviratininkų, saugumas šalies keliuose vis dar kelia didžiulį rūpestį. Remiantis policijos duomenimis, per pastaruosius metus žuvusių dviratininkų mažėjo, tačiau sužeistų buvo daugiau. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Žalų administravimo departamento direktorius Gytis Matiukas pastebi, kad dalis incidentų įvyksta perėjose, kur susikerta dviratininkų ir vairuotojų keliai. Nors jos ir žymimos specialiai, tačiau savo funkciją, anot draudimo eksperto, tinkamai atlieka tik tada, kai žmonės patys rūpinasi savimi ir paiso nustatytų taisyklių.
Dviratininkams nesaugu ir specialiose perėjose
Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) duomenimis, 2016 m. šalyje žuvo 17 ir buvo sužeisti 226 dviratininkai. Pernai žuvusių dviratininkų buvo mažiau – 13, bet sužeisti net 291. Šiemet iki rugsėjo eismo įvykiuose jau žuvo 7 dviratininkai.
Anot LKPT vyresniosios specialistės Marijos Kazanovič, dviračių vairuotojai dažniausiai patenka į eismo įvykius dėl to, kad nepaiso Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimų, lemiančių jų pačių saugumą. Dažniausiai tai siejama su dviratininkų matomumo problemomis tamsiuoju paros metu, neatsargiu manevravimu važiuojamojoje kelio dalyje ir neblaivumu.
Dar viena dažna avarijų priežastis – nesaugus eismo dalyvių elgesys kelių sankirtose. „Kasmet neišvengiama skaudžių nelaimių, į kurias įvairiose šalies perėjose patenka dviratininkai. Primenu, kad sankryžos su perėjomis yra dviejų tipų – su pažymėtu dviračių taku ir be jo. Pažymėtomis galima važiuoti dviračiu, o nežymėtomis perėjomis dviratį reikia persivaryti. Važiuodami per žymėtą perėją, dviratininkai taip pat turėtų nepamiršti, kad šalia jų yra pėstieji, kurie gali sudaryti netikėtų situacijų, todėl dviratininkai turi realiai įvertinti situaciją ir nuspręsti, ar tikrai saugu važiuoti dviračiu tokiose perėjose“, – pasakoja G. Matiukas.
Spalvotos perėjos – saugumui didinti
Dvi lygiagrečios linijos iš baltų kvadratų žymi vietą, kur dviračių takas kerta važiuojamąją dalį. Šio elemento, anot G. Matiuko, negalima painioti su įprasta pėsčiųjų perėja, kuri žymima vadinamuoju zebru arba dviem iš stačiakampių sudarytomis linijomis. Vis dėlto daugelis eismo dalyvių jau pastebėjo, kad ne visos dviračių takus žyminčios perėjos šalies keliuose atrodo taip pat – dalis jų nudažytos žaliai arba raudonai.
„Šių nuspalvintų juostų paskirtis yra didinti dviratininkų saugumą, labiau atkreipti vairuotojų dėmesį bei informuoti pačius dviratininkus, kad jie, jei saugu, kirsti kelią gali nebūtinai nulipdami nuo dviračio. Savaime suprantama, tomis spalvotomis juostomis negali vaikščioti pėstieji, nes tai dviračių tako pratęsimas“, – aiškina G. Matiukas.
Vilniaus „Dviračių mokyklos“ atstovo Vaido Rimkaus teigimu, spalvomis pažymėtos dviratininkams skirtos perėjos yra naudingos, tačiau savo funkciją efektyviai atlieka tik tada, kai apie jas tinkamai informuojami kiti vairuotojai, o patys dviratininkai, priartėję prie jų, elgiasi apgalvotai.
„Žalios ar raudonos perėjos labiau atkreipia vairuotojų dėmesį ir priverčia sustoti. Tokių vietų Vilniuje yra bent kelios – T. Kosciuškos, Upės, Ozo, Saltoniškių, Antakalnio ir kitose gatvėse. Tačiau yra ir tokių perėjų dviratininkams, kurios nudažytos tiesiog baltai, o vairuotojai prie jų neretai netgi nepristabdo. Taigi kuo daugiau bus tokių spalvotų perėjų, tuo vairuotojai labiau atkreips į jas dėmesį ir atsakingiau pro jas važiuos“, – įsitikinęs V. Rimkus.
Trūksta įspėjamųjų ženklų
Nepaisant specialaus perėjų ženklinimo, anot dviračių trenerio, didesnį saugumą dviratininkams skirtose perėjose garantuotų ir įspėjamieji kelio ženklai. Tiesa, šie taip pat turėtų būti įrengti automobilių vairuotojams gerai matomose vietose, nes kitu atveju tiesiog neatliks savo funkcijos.
„Netgi Vilniuje yra vietų, kur tie ženklai pakabinti, tačiau jų tiesiog nesimato. Panašu, kad specialistai kartais nepagalvoja apie saugumą įrengdami ženklus ar tokias sankryžas. Juk dviratis važiuoja dideliu greičiu, tad užtenka vos kelių sekundžių, kad jis pro tą sankryžą pravažiuotų, o automobilio vairuotojas į tai gali net nesureaguoti“, – pasakoja V. Rimkus.
Tad kaip dviratininkams tokias perėjas įveikti saugiai? Pasak dviračių trenerio, jeigu suteikta galimybė važiuoti per sankryžą nenulipus nuo dviračio, reikia sulėtinti iki tokio greičio, kad pavyktų pagauti bent minimalų akių kontaktą su automobilio vairuotoju. V. Rimkus taip pat siūlo nepamiršti, kad dviratininkai gali susidurti ne tik su kitais vairuotojais, bet ir su pėsčiaisiais.
„Pro pat pėsčiąjį dviratininkui leidžiama pravažiuoti jo judėjimui artimu greičiu (3–7 km/val.), todėl, jei pastebite dviračių taku einančius pėsčiuosius, įspėkite juos – tai ne tik draudžiama, bet ir pavojinga“, – įspėja V. Rimkus.
ERGO Baltijos šalyse
ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės ir sveikatos draudimą. 2017 m. įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudarė 242 mln. eurų. Praėjusiais metais ERGO Baltijos šalyse klientams apmokėjo žalų už beveik 143 mln. eurų. ERGO veikia ir Baltarusijoje, teikdama paslaugas klientams ne gyvybės draudimo srityje. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi ir finansiniu stabilumu.
Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje ir Azijoje. Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt.
Daugiau informacijos: Jolanta Karpuškienė, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje komunikacijos projektų vadovė, tel. 8 616 09090, 8 5 268 3606.