Keičiantis klimatui, vis dažniau susiduriame su gamtos stichijomis. Vasaros Lietuvoje darosi karštesnės, karštį nuplauna liūtys, kurios, dažnai, pridaro rimtų nuostolių. Stiprus vėjas nulaužia ar išrauna medžius, kurie krisdami neretai apgadina turtą. Gamtos stichijų padaryta žala gali kainuoti tūkstančius eurų.
Jungtinių tautų organizacijos duomenimis, potvynių, sausrų bei sniego lavinų kasmet vis daugėja, todėl būtina pasirūpinti, kad jų sukelta žala būtų kuo įmanoma mažesnė. Apsaugoti savo namus, automobilius bei kitą turtą nuo gamtos stichijų galima žinant vos keletą praktinių patarimų.
Žalos atvejų daugėja
ERGO Žalų administravimo departamento direktorius Gytis Matiukas sako, kad tvarkyti audrų padarinius reikėtų nedelsiant, tačiau ne patiems, o kreipiantis į specialiąsias tarnybas. „Šių metų sausis pasižymėjo gausiu snygiu, birželis parodė, kiek ilgai gali trukti stiprus lietus ir kiek žalos pridaro įsisiautėjęs vėjas. Ne visi miestai tam pasiruošę, todėl ir žala patiriama dėl įvairių priežasčių. Žmonės turėtų būti atsargūs ir, pavyzdžiui, ant automobilio užvirtusio medžio ar dingusios elektros nepulti tvarkyti patys. Taip lengva susižaloti. Todėl visada pirmiausia reikia skambinti atitinkamoms tarnyboms“, – sako ERGO atstovas.
Medžiai Lietuvoje lūžta neretai, žiemą nuo per didelio sniego kiekio, o vasarą – dėl vėjo. Taip apgadinami automobiliai, išdaužiami namų langai. Nutikus tokiai nelaimei pirmiausia reikėtų įvykio vietą nufilmuoti, nufotografuoti. Po to – pranešti apie nelaimę būstą prižiūrinčiai tarnybai arba skambinti į avarinę tarnybą.
Jeigu žaibuojant dingsta elektra, nereikėtų patiems kišti rankų prie laidų. Tokiu atveju pirmasis žingsnis – paskambinti Elektros skirstymo operatoriui (ESO), užregistruoti gedimą ir vykdyti operatoriaus atstovo nurodymus.
Dėl stipraus lietaus, kuomet vanduo nebesusigeria į žemę ir nebetelpa į kanalizaciją, užliejami rūsiai. Į lietvamzdžius ant stogo nebetelpantis vanduo ima sunktis ir į namus. Tokiais atvejais pirmiausia reikia skambinti Bendrajam pagalbos centrui ir taip pat užfiksuoti padarytą žalą. Ugniagesiai gelbėtojai įspėja, kad namų užliejimo atveju labai svarbu nejungti elektros prietaisų, neiti prie elektros skydinės ar nutrūkusių laidų.
Draudikai pastebi, kad lietuviai vis dažniau praneša apie gamtos šėlsmo apgadintą turtą. „Per pirmąjį 2021-ųjų pusmetį fiksuoti daugiau kaip 800 įvykių, net 80 procentų jų – žala gyventojų turtui. Dėl šių žalų patirti nuostoliai siekė beveik 980 tūkst. eurų. Šiemet per tą patį laikotarpį įvykių fiksuota beveik dvigubai – daugiau kaip pusantro tūkstančio, iš kurių daugiau kaip 1200 – gyventojų turtui padaryta žala. Bendra žalų suma – beveik 1,3 mln. eurų. Nors gamtos stichijų padaryta žala didžiulė, džiaugiamės, kad gyventojai tampa vis sąmoningesni ir vis dažniau apsaugo savo namus bei automobilius“, – sako G. Matiukas.
Kaip apsisaugoti nuo gamtos stichijų
Kad būtų išvengta bent dalies nuostolių ir nereikėtų gaišti laiko audrų pridarytos žalos tvarkymui, iš anksto patiems galima imtis tam tikrų veiksmų. Daugiabučių gyventojai periodiškai gali apžiūrėti medžius aplink namus bei automobilių aikšteles ir pranešti savivaldybei, jeigu atsiranda lūžtančių. Taip pat pasirūpinti, kad periodiškai būtų valomi lietvamzdžiai, tikrinti savo balkonus, rūsius, ar kuriose nors vietose po lietaus nesikaupia vanduo, name nėra įtrūkimų, per kuriuos vanduo galėtų patekti į patalpas.
Nuosavų namų gyventojams siūloma įsirengti tinkamą nuotekų sistemą, kokybiškus lietvamzdžius, drenažą. Taip pat stebėti, kad aplink nebūtų senų medžių, kurie neatlaikys stipresnio vėjo ar gausaus sniego.
Prasidėjus audrai ar jai artėjant, būtina uždaryti visus langus, duris, nepalikti automobilio po medžiais ar požeminėje stovėjimo aikštelėje, kurią gali užlieti. Išvykstant iš namų ilgesniam laikui reikėtų užverti ventiliacines angas, dūmtraukių sklendes. Taip pat – nepalikti įjungtų elektros prietaisų.
ERGO pateikia duomenis, kuriomis šių metų dienomis, per didžiausias audras klientai kreipėsi dažniausiai. Išsiskyrė sausio 14, 15, 17 ir 30 dienos, kuomet užregistruota 421 žala ir išmokėta virš 330 tūkst. eurų žalos atlyginimui. Vasario 18,19 registruota 113 žalų ir išmokėta daugiau nei 82 tūkst. eurų. Kovo 26-28 registruotos 343 žalos bei išmokėta virš 104 tūkst. eurų. O birželio 9-10 dienomis dėl gamtos pridarytų nuostolių turtui kreipėsi 178 žmonės, kuriems išmokėta beveik 43 tūkst. eurų.
ERGO Baltijos šalyse
ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 280 mln. eurų. Per metus ERGO Baltijos šalyse klientams apmoka žalų už daugiau kaip 201 mln. eurų. Beveik 640 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.
Draudimo bendrovė ERGO 2020 ir 2021 m. Lietuvoje įvardinta geriausiai klientus aptarnaujančia ne gyvybės draudimo sektoriaus įmone (remiantis bendrovės „Dive Lietuva“ slapto pirkėjo tyrimu). 2022 m. įmonė gavo atitikties ISO aplinkosaugos standartui sertifikatą. ISO 14001:2015 skirtas toms organizacijoms, kurios siekia užtikrinti sistemingą savo atsakomybės aplinkosaugos srityje valdymą, padedantį įgyvendinti darnaus vystymosi tikslų aplinkosaugos komponento uždavinius.
Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje. Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt
Daugiau informacijos teirautis: Jolanta Karpuškienė, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje komunikacijos projektų vadovė, tel. 8 616 09090, 8 5 268 3606.