Į lietuvių turtą pernai dažniausiai kėsinosi vanduo, vėjas ir ugnis

Praėjusieji metai nestokojo grėsmių gyventojų turtui – nuo siautėjusių stichijų iki aktyviai besidarbavusių ilgapirščių ar net į pastatus įsirėžusių automobilių. Europos bendrovė „ERGO Insurance“ Lietuvoje skaičiuoja, kad dėl įvairiomis aplinkybėmis sunaikinto, apgadinto ar prarasto turto Lietuvos gyventojams pernai iš viso atlyginta ir dar bus padengta beveik 5,3 mln. eurų nuostolių. Daugiausiai žalos 2016 metais Lietuvos  žmonėms pridarė gaisrai ir turto užliejimas vandeniu.

„Dėl turto užliejimo vandeniu praėjusiais metais į ERGO kreiptasi daugiau kaip 1100 kartų – gerokai dažniau nei dėl bet kurios kitos priežasties turto draudime. Sena ir sugedusi santechnika, jų pačių ar kaimynų aplaidumas gyventojams iš viso pridarė daugiau nei pusę milijono eurų nuostolių“, – sako „ERGO Insurance“ Lietuvoje Žalų administravimo departamento direktorius Audrius Pilčicas.

Vis tik, anot draudimo eksperto, ši suma neprilygo gaisrų pridarytiems nuostoliams. Liepsnos praėjusiais metais pasiglemžė gyventojų turto už 760 tūkst. eurų. Būtent dėl gaisro pernai išmokėta ir pati didžiausia draudimo išmoka, siekusi 119 tūkst. eurų. Iš viso dėl gaisrų į draudimo bendrovę pernai kreiptasi 369 kartus.

„Nors gyvename palyginti nuosaikaus klimato zonoje, tačiau stichiniai reiškiniai Lietuvos pernai vis dėlto neaplenkė ir žmonėms taip pat pridarė nemenkų nuostolių. Per praėjusius metus registravome daugiau nei pusę tūkstančio draudžiamųjų įvykių, kai žmonių turtas nukentėjo dėl ekstremalių oro sąlygų – dažniausiai stipraus vėjo ir škvalo, varčiusių medžius, griovusių statinius ir plėšusių nuo pastatų stogus. Stichinės nelaimės lietuviams pridarė nuostolių už beveik 76 tūkst. eurų“, – teigia A. Pilčicas.

Rankų sudėję pernai nesėdėjo ir vagys. Dėl vagysčių į draudimo bendrovę gyventojai per praėjusius metus iš viso kreipėsi 304 kartus, o ilgapirščių padaryti nuostoliai siekė maždaug 69 tūkst. eurų.

„Didesnė, nei galbūt galėtų atrodyti, grėsmė gyventojų ir juridinių asmenų turtui yra vairuotojų nesuvaldyti automobiliai. Į pastatus įsirėžusios transporto priemonės praėjusiais metais pridarė nuostolių už daugiau kaip 36 tūkst. eurų. Apsidraudusieji dėl tokių įvykių į mus pernai kreipėsi 154 kartus“, – pažymi A. Pilčicas.

Draudikų atstovo teigimu, Lietuvos gyventojai dar ne visuomet imasi visų būtinų priemonių savo turtui apsaugoti, o nemenkų nuostolių dažnai patiria dėl savo pačių aplaidumo ar nepasižiūrėjimo.

„Gaisrų priežastimi vis dar dažnai tampa netvarkingų elektros prietaisų naudojimas, neprižiūrimos autonominio šildymo kietuoju kuru sistemos gyvenamuosiuose namuose, neatsargus elgesys su ugnimi. Vandeniu savo ir kaimynų būstus žmonės taip pat dažnai užlieja dėl neatsargumo – palieka atsuktą čiaupo vandenį vonioje, naudoja nusidėvėjusią santechniką, neįsitikina, ar, pavyzdžiui, skalbimo mašinos vandens įsiurbimo ir išleidimo žarnelė yra sandariai pritvirtinta“, – dažnas nelaimių priežastis vardina A. Pilčicas.

Anot draudimo eksperto, dažnai nepakankamai dėmesio skiriama ir savo turtui apsaugoti nuo vagių. Gyventojai ne visuomet pasirūpina patikimais namų, sandėliukų ar garažų durų užraktais, neretai nepažįstamiems žmonėms prasitaria apie kuriam laikui paliekamus tuščius namus, vasarą nebūdami namie palieka pravirus langus ir balkonus.

„Jei tokių klaidų būtų išvengiama, nuostolių gyventojai patirtų gerokai mažiau. Žinoma, visiškai pašalinti visas rizikas yra turbūt neįmanoma, todėl visuomet pravartu pasirūpinti ir draudimo apsauga“, – primena A. Pilčicas.

Iš viso dėl apgadinto, sunaikinto ar prarasto turto gyventojai į „ERGO Insurance“ pernai kreipėsi beveik 11 tūkst. kartų.

Dažniausios apsidraudusiųjų patirtos žalos priežastys (turto draudimas)