Vasara – ne tik poilsio, pramogų ir atostogų laikas: tai ir pats darbymetis ilgapirščiams. Draudimo ekspertai pastebi, jog šiltuoju metų laiku padaugėja vagysčių iš namų kiemų, o vagys kėsinasi į patį įvairiausią be priežiūros paliktą turtą. Ilgapirščių grobiu tampa brangios kepsninės, robotai-vejapjovės, kiti vertingi daiktai ir netgi – dekoratyviniai lauko augalai. Draudikai primena – užkirsti kelią vagystėms gali ir draugiški kaimynai, ir ribojamas socialinių tinklų turinys.
Girtis negalima susilaikyti
Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Privačių klientų draudimo skyriaus vadovės Aušros Jusės teigimu, gyventojų kiemuose laikomas turtas vasarą ypatingai vilioja ilgapirščius. Be priežiūros palikti brangūs daiktai ir jų apsaugos stoka – signalai vagims ieškoti galimybės pasikėsinti į svetimą nuosavybę.
„Didelė tikimybė, jog radę progą vagystei, ilgapirščiai ja ir pasinaudos. Pastebime, kad dažniausiai iš kiemų dingsta kelis šimtus eurų kainuojančios kepsninės, panašios ar didesnės vertės robotai-vejapjovės, dviračiai, riedžiai, lauko baldai, brangūs vaikų žaislai, netgi dekoratyviniai lauko augalai. Vagys kėsinasi ir į mūrinius kiemo puošybos elementus, išskirtinius gėlių vazonus. Todėl nuostoliai neretai būna išties nemenki, o ilgapirščių apsilankymas baigiasi didžiuliais nemalonumais“, – apie tendencijas kalba A. Jusė.
Pasak draudiko atstovės, kelti nuostabą gali tiek vagių grobis, tiek ir nuolat tobulėjantys vagysčių metodai. Turėdami tikslą, ilgapirščiai nusikaltimams ruošiasikruopščiau, nei galime pagalvoti.
„Nusitaikę į vagystės objektą, nusikaltėliai geba būti išties kantrūs. Stebėti, kada gyventojai išvažiuoja į darbą, išvyksta atstogauti, ilgesniam laikui palieka namus. Vagys pasidomi, ar kieme yra šuo, peržiūri turto savininkų socialinius tinklus. Todėl norint išvengti vagysčių, pastaruosiuose derėtų riboti informaciją apie atostogas, nuotraukomis pravartu dalintis jau grįžus, o girtis nauja kepsnine ar moderniu dviračiu – verčiau privengti“, – atsargumo priemones primena pašnekovė.
Prireiks ir gerų santykių, ir tvoros
Suprantama, jog trumpam išsiruošus į parduotuvę, į namus sunešti visą kieme laikomą turtą gali tapti tikru iššūkiu. Tačiau, anot A. Jusės, vagišiams pakanka itin nedaug laiko, per kurįjie geba apšvarinti kiemą.
„Ilgapirščių, šiandien pasitelkiančių įvairias technologijas,nuo vagystės neatbaido net viešoje stovėjimo aikštelėje pasatyti automobiliai.Belieka įsivaizduoti, ką, turėdami daugiau laiko, ilgapirščiai nuveiktų uždarame kieme prie namų. Todėl patartina tinkamai pasirūpinti apsaugos priemonėmis, kurios leistų išvengti nuostolių. Gyventojai turėtų atkreipti dėmesį į kaimynystę, kiemą apjuosti tvora, susitarti su šalia gyvenančiais, jog išvykus, jie periodiškai stebėtų namus, o iškilus įtarimams, nedelsdami apie tai praneštų“, – sako A. Jusė.
Lietuvos policijos departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Revita Janavičiūtė taip pat primena, kad brangesnius daiktus verta pažymėti policijoje, taip padidinant tikimybę juos vėl susigrąžinti. R. Janavičiūtė taip pat primena, kad nusikaltėlius atsekti padeda kiemuose įrengtos vaizdo kameros.
„Raginame savo kameras registruoti – tai užtikrins ne tik jų savininkų, bet ir kitų visuomenės narių saugumą. Tiek nutikus vagystei, tiek kitai nelaimei, tai padeda išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Kamerą užregistruoti galima portalewww.epolicija.lt“, – primena R. Janavičiūtė.
A. Jusė, kartu, pataria pasirūpinti ir turto draudimu, kuris, vagystės atveju, galėtų sumažinti nuostolius. Tačiau draudiko atstovė papildo – žala kompensuojama tuomet, kai gyventojai patys užbėga galimai rizikai už akių: „Atkreiptinas dėmesys, jog turto draudimas galioja tiems daiktams, kurie yra pilna tvora aptvertame gyvenamojo namo kieme. Todėl rūpinantis savo nuosavybe, reikėtų visapusiškai užtikrinti, kad galimybiųį ją pasikėsinti liktų kuo mažiau“.
ERGO Baltijos šalyse
ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Per metus ERGO Baltijos šalyse klientams apmoka žalų už beveik 143 mln. eurų. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.
Draudimo bendrovė ERGO Lietuvoje įvardinta geriausiai klientus aptarnaujančia draudimo sektoriaus įmone 2019 m. (remiantis bendrovės „Dive Lietuva“ slapto pirkėjo tyrimu).
Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje. Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt
Daugiau informacijos teirautis: Jolanta Karpuškienė, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje komunikacijos projektų vadovė, tel. 8 616 09090, 8 5 268 3606.