Įsisiautėję ugnies liepsnos liežuviai – turbūt didžiausias pavojus, kuris sunaikina žmonių turtą, dažnai nepalieka net sienų, pasikėsina ir į artimiausiųjų gyvybes. Tuo puikiai įsitikino vilnietis Gytis Ulenskas, kurio gyvenamajame name vos prieš mėnesį kilo didelis gaisras. Nors ugnis padarė didžiulę žalą namams, tačiau dėl pamokymų, kaip elgtis gaisro metu, pavojaus sveikatai išvengė nukentėjusiojo dukra. Tai dar kartą puikiai priminė, kaip svarbu apie gaisro pavojus kalbėtis ir su pačiais mažiausiais.
Nuostoliai – milžiniški
Rugsėjo 13-oji į G. Ulensko ir jo šeimos atmintį neabejotinai įsirėš ilgam. Tądien jį pasiekė žinia, kad užsiliepsnojo vos prieš porą metų statytas jo namas. Atvykus ugniagesiams gelbėtojams, Bajorų mikrorajone esantis vieno aukšto statinys degė atvira liepsna, ją įveikus buvo matyti ir ugnies padarytos žalos mastas – išdegė terasa, visiškai suniokota svetainė, kurioje buvo dokumentai ir kiti svarbūs popieriai, aprūko visos namo patalpos bei baldai. Kaip teigia draudimo bendrovės ERGO Žalų administravimo departamento direktorius Gytis Matiukas, ugnis padarė žalos už tūkstančius eurų.
„Vien per pirmus devynis šių metų mėnesius daugiau nei 1,6 tūkst. gaisrų kilo gyvenamosios ar viešbučių paskirties pastatuose, kurių, deja, apdrausta tik maža dalis. Apdraustuose objektuose ugnis vidutiniškai padaro žalos už beveik 5,5 tūkst. eurų. Pernai už ugnies suniokotą turtą išmokėta daugiau kaip 1,3 mln. eurų, o šiemet per devynis metų mėnesius – jau daugiau kaip 965 tūkst. eurų. Tačiau išmokų suma šiemet neabejotinai bus panaši ar didesnė nei pernai, nes šąlant orams daugybė gaisrų kyla dėl būsto šildymo kietu kuru ar elektriniais šildytuvais. Nelaimių priežastimi kartais tampa ir pašalinis ugnies šaltinis, pavyzdžiui, tamsius rudens vakarus praskaidrinančios žvakės“, – statistiką pristato pašnekovas.
Bajoruose kilusio gaisro priežasčiai nustatyti atlikta analizė ekspertams leido konstatuoti, kad dėl nelaimės greičiausiai kaltas elektros įrenginio ar instaliacijos gedimas. Būtent labiausiai nukentėjusioje svetainėje į elektros tinklą buvo įjungtas televizorius, jo priedėlis, garso aparatūra ir kiti prietaisai. Kaip pasakoja pats G. Ulenskas, siaubingiausia, kad kilus gaisrui namuose buvo ir jo dukra, kuri tuomet sirgo ir laiką leido lovoje savo kambaryje. Šis nuo gaisro židinio nutolęs vos 16 metrų.
„Vaikas išgirdo gaisrinę signalizaciją ir iškart paskambino man. Tik tuomet atsidarė duris ir koridoriaus gale pamatė dūmus bei liepsnas. Pirma bandė gelbėtis lipdama per langą, bet jis neatsidarė. Galiausiai užsidėjo ant galvos lovos apklotą ir lydima šuns kartu su juo išbėgo iš namų“, – apie teisingą savo vaiko reakciją pasakoja pašnekovas.
Svarbiausia – kalbėtis
G. Ulenskas neabejoja, kad didesnės nelaimės tą nelemtą dieną padėjo išvengti prieš tai atlikti namų darbai. Mat jis su dukra buvo ne kartą kalbėjęs, kaip reikėtų elgtis tokiose situacijose, ypač kai įsiliepsnoti ugniai kambaryje gali prireikti vos dešimties minučių.
„Ji jau žinojo, kaip reaguoti, kad negalima atidarinėti langų, kaip greitai pasiekti išėjimą iš namo ir neapsinuodyti dūmais. Patarčiau apie gelbėjimosi taisykles ir planus kalbėtis vieni su kitais kiekvienoje šeimoje, tai ypač akcentuoti savo vaikams. Taip pat praktikuoti išbėgimą iš kambario ir namo, suprasti, kiek laiko turi visiems veiksmams atlikti, taip sumažinti galimybes pasimesti įvykus incidentui. Svarbu suprasti, kad gaisras gali kilti bet kada, net jei namas tvarkingas, įrengtas pagal visus reikalavimus. Šios situacijos ne visada yra nuspėjamos“, – savo patirtimi dalinasi vyriškis.
Jis priduria, kad nuo dar didesnių nuostolių ir tragedijos apsaugojo jo dukrai ir ugniagesiams gelbėtojams laiku leidusi sureaguoti dūmų signalizacija. Ji ne tik skleidžia apie pavojų įspėjantį garsą, bet ir apie gaisrą praneša atsakingoms institucijoms. G. Matiukas priduria, kad dūmų detektorius būtina tvirtinti prie lubų prieškambaryje, miegamajame ir virtuvėje, nuo aparatų kasmet nuvalyti dulkes ir pakeisti elementus.
„Artėjant šildymo sezonui, reikėtų išvalyti kaminus ir dūmtraukius, prie židinio nelaikyti lengvai užsidegančių ar sprogių medžiagų, patikrinti, ar šildytuvas neskleidžia blogo kvapo, neįprastų garsų, nepažeisti ir nekaista jo laidai. Tačiau nuostolius atlygina draudimas, o žmonių gyvybės – neįkainojamos. Todėl su namiškiais būtina praktikuoti įvairias situacijas, pavyzdžiui, ką daryti, kai liepsna ir dūmai atskiria įprastą išėjimą – lipti per langą, išeiti į balkoną. Taip pat, aptarti, kurioje vietoje lauke susitikti, įsiminti, kad gelbėjantis reikėtų burną ir nosį užsidengti drėgnu audiniu, nesinaudoti liftais ir negelbėti savo turto“, – pataria ERGO atstovas.
ERGO Baltijos šalyse
ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Per metus ERGO Baltijos šalyse klientams apmoka žalų už daugiau kaip 201 mln. eurų. Beveik 640 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.
Draudimo bendrovė ERGO 2022 m. Lietuvoje įvardinta geriausiai klientus aptarnaujančia draudimo sektoriaus įmone (remiantis bendrovės „Dive Lietuva“ klientų aptarnavimo kokybės tyrimu). Šį titulą bendrovė pelnė net trečią kartą iš eilės.
2022 m. įmonė gavo atitikties ISO aplinkosaugos standartui sertifikatą. ISO 14001:2015 skirtas toms organizacijoms, kurios siekia užtikrinti sistemingą savo atsakomybės aplinkosaugos srityje valdymą, padedantį įgyvendinti darnaus vystymosi tikslų aplinkosaugos komponento uždavinius.
Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje. Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt