Lietuva per pastarąjį dešimtmetį padarė didelę pažangą gerindama eismo saugumą. Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, vien nuo 2007 iki 2018 m. žuvusiųjų avarijose sumažėjo daugiau nei keturis kartus – nuo 760 iki 170. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas Rimvydas Pocius pastebi, kad šalyje vis dar yra vadinamųjų juodųjų dėmių, kuriose kasmet žūsta nemažai žmonių. Ekspertas atskleidžia pavojingiausias vietas vairuotojams ir pataria, kaip jas saugiai įveikti.
Juodųjų dėmių sumažėjo
Kaip paaiškina R. Pocius, juodoji dėmė – tai kelio ruožas, kuriame avaringumas didesnis ir rodikliai čia yra pasiekę arba viršiję ribines reikšmes. Remiantis reglamentu, kelio ruožas priskiriamas juodajai dėmei, jei per ketverių metų laikotarpį ne ilgesniame kaip 500 metrų kelio ruože įvyksta ne mažiau nei keturi eismo įvykiai, kuriuose sužeidžiami ar žūsta žmonės. „Prieš dešimt metų tokių juodųjų dėmių Lietuvoje buvo beveik 200, ypač daug jų buvo aplink didmiesčius. Vien aplink Vilnių jų buvo per 15, o visa „Via Baltica“ apskritai vadinta „mirties keliu“ ir čia tragiškų avarijų įvykdavo itin dažnai. Bet dabar situacija tikrai pagerėjusi“, – kalba R. Pocius.
Ekspertas skaičiuoja, kad šiandien Lietuvoje nėra nė 20 juodųjų dėmių. Tarp vis dar pavojingų ruožų yra atkarpos keliuose Vilnius–Utena ir Vilnius–Panevėžys, 4 juodosios dėmės išskiriamos pagrindiniame šalies kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda, dar tiek pat – kelyje Panevėžys–Radviliškis–Šiauliai–Telšiai. Likę pavieniai itin avaringi ruožai išsibarstę prie Marijampolės, Tauragės, Raseinių.
Įspėja kelio ženklai
R. Pocius primena, kad apie juodąsias dėmes, o taip pat apie visus avaringesnius ir didesnį pavojų eismo dalyvių saugumui keliančius ruožus įspėja specialus kelio ženklas – juodas apskritimas baltame fone. „Į šį kelio ženklą negalima žiūrėti pro pirštus, jis ten įrengtas ne veltui. Vairuotojo koncentracija prie vairo visada turi būti maksimali, bet įvažiavus į tokį ruožą jis turi elgtis dar atsakingiau“, – pabrėžia draudiko atstovas.
Vienas esminių eksperto patarimų vairuotojams – stebėti kelio ženklus. Šalikelėje pastatyti kelio ženklai vairuotojus įprastai įspėja, kokie didžiausi pavojai gali tykoti konkrečioje kelio atkarpoje. „Reikia žiūrėti, ar vairuotojus ženklai įspėja dėl pėsčiųjų, laukinių gyvūnų, galbūt nurodoma sulėtinti greitį, draudžiama lenkti ir panašiai. Vairuotojai tai turi įvertinti ir atitinkamai reaguoti, pavyzdžiui, sulėtindami greitį“, – pataria R. Pocius.
Draudiko atstovas priduria, kad maksimali koncentracija specialiai pažymėtame kelio ruože nereiškia, jog šiam pasibaigus vairuotojas vėl gali atsipalaiduoti, nepaisyti Kelių eismo taisyklių ir galbūt stipriau spustelėti akceleratorių.
„Reikia suprasti, kad būtent mūsų elgesys lemia juodųjų dėmių atsiradimą ar išnykimą. Jeigu per dešimt metų mums pavyko sumažinti pavojingų atkarpų skaičių, tai dėl mūsų pačių šių juodųjų dėmių gali vėl padaugėti, jos gali pasislinkti į kitą vietą. Tad prie vairo elkimės atsakingai“, – sako ERGO atstovas R. Pocius.
ERGO Baltijos šalyse
ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Per metus ERGO Baltijos šalyse klientams apmoka žalų už beveik 143 mln. eurų. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.
Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje.
Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt
Daugiau informacijos teirautis: Jolanta Karpuškienė, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje komunikacijos projektų vadovė, tel. 8 616 09090, 8 5 268 3606.