Dažnas žmogus nenoriai atskleidžia kitiems duomenis apie savo svorį ir ūgį. Daugeliu atvejų tai laikoma privačia ar netgi jautria informacija. Vis tik šie duomenys gali nemažai pasakyti apie žmogaus sveikatos būklę, todėl būna situacijų, kai jos atskleidimas yra būtinas. Pavyzdžiui, medikai vien iš žmogaus svorio ir ūgio jau gali spręsti apie galimus sveikatos sutrikimus, o draudikams tokia informacija padeda įvertinti besidraudžiančio asmens rizikas.
„Tikrai neretai susiduriame su situacijomis, kai gyvybės draudimu besidraudžiantys gyventojai nustemba dėl prašymo draudimo anketoje nurodyti savo svorį ir ūgį. Žmonės dažnai nesupranta, kodėl tokia informacija reikalinga draudikams“, – sako Audronė Kupliauskienė, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Rizikų vertinimo ir produktų vystymo skyriaus vadovė.
Anot A. Kupliauskienės, atsakymas gana paprastas – duomenys apie žmogaus svorį ir ūgį padeda nustatyti jo kūno masės indeksą (KMI), kuris specialistams leidžia šį tą spręsti apie žmogaus sveikatą. Kaip žinia, per mažas svoris, antsvoris ar nutukimas yra tam tikrų ligų ir susirgimų rizikos faktorius ar indikatorius. Taigi besidraudžiančiųjų rizikas įvertinti turintiems draudikams žmogaus svoris, ūgis ar ligų istorija yra labai svarbi informacija.
Draudikai, siekdami įvertinti rizikas, prašo pateikti ir informaciją apie žalingus apdraudžiamų asmenų įpročius, sportinę veiklą ar aktyvaus laisvalaikio pomėgius. „Puikiai žinome, kad žalingi įpročiai turi neigiamų pasekmių sveikatai ir didina įvairių susirgimų ar netgi mirties tikimybę. O ekstremalaus sporto entuziastai, pavyzdžiui, dažniau rizikuoja patirti traumas. Vis tik tai jokiu būdu nereiškia, kad asmuo, patekdamas į vieną iš padidintos rizikos grupių, negali būti apdraustas“, – sako draudimo ekspertė.
Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Sveikos mitybos centro gydytoja dietologė Eugenija Časaitytė sako, kad nors vien tik KMI nebūtinai visuomet tiksliai atspindi tikrąją žmogaus sveikatos būklę ar esamas rizikas, tačiau tai yra patikimas ir medicinos praktikoje plačiai naudojamas rodiklis. Vertinant kūno masės nukrypimus nuo normos juo vadovautis rekomenduoja ir Pasaulio sveikatos organizacija.
„KMI yra žmogaus kūno masės ir ūgio santykis, kuris paskaičiuojamas kūno masę kilogramais padalinus iš ūgio, išreikšto metrais kvadratu. Laikoma, kad žmogaus svoris yra normalus, kai šis rodiklis išlieka ribose tarp 18,5 ir 25. Šią vertę viršijus jau galima kalbėti apie antsvorį, o, jei KMI yra didesnis nei 30, tai daugeliu atvejų rodo nutukimą. Jei minėtas rodiklis didesnis nei 40, tai yra morbidinis nutukimas, kuris siejamas su rimtais sveikatos sutrikimais“, – sako E. Časaitytė.
Jei žmogaus svoris yra per mažas, anot E. Časaitytės, didesnė tikimybė, kad atsiras tokių sveikatos sutrikimų kaip osteoporozė ar mažakraujystė. Be to, per maža kūno masė gali liudyti nusilpusią žmogaus imuninę sistemą. Vis tik daugiau ligų ir sveikatos sutrikimų yra siejama su per dideliu svoriu.
„Antsvoris ar nutukimas gali signalizuoti apie įvairias lėtines ligas, tokias kaip II-ojo tipo cukrinis diabetas. Tai taip pat pasako apie padidėjusią kraujagyslių ir širdies ligų riziką arba jau esamus tokio pobūdžio negalavimus. Su per dideliu svoriu siejamų sveikatos negalavimų sąrašas išties nemažas – tai ir sąnarių, virškinamojo trakto ligos, taip pat ir onkologiniai susirgimai, vaisingumo problemos“, – pažymi E. Časaitytė.
Gydytojos teigimu, per didelė riebalinė žmogaus kūno masė dažnai lemia ir hormoninius pakitimus, gliukozės toleravimo sutrikimus.
„Vertinant žmogaus kūno svorį rekomenduotina ne tik skaičiuoti KMI, bet ir matuoti juosmens apimtį. Turint tokius duomenis galima išvesti juosmens-klubų santykį. Kuo jis didesnis, tuo tikėtina didesnės sveikatos problemos žmogui gresia ateityje, mat juosmens srityje besikaupianti riebalinė masė yra pati pavojingiausia (nepalankiausia sveikatai). Svarbu ir tai, koks yra žmogaus riebalinės ir raumenų masės santykis, kuris, be abejo, pageidautina, turėtų būti raumenų naudai“, – sako E. Časaitytė.
E. Časaitytės turimais duomenimis, tik 2 proc. 19-64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų svoris galėtų būti laikomas per mažu, tačiau net maždaug kas penktas gyventojas yra nutukęs, o 36 proc. turi antsvorio.
„Visi gyventojai turėtų rūpintis savo sveikata, palaikyti normalų kūno svorį. Dėl to visuomet svarbu tinkamai maitintis, mankštintis ir sportuoti bei daugiau judėti. Tai yra tiesiogiai susiję ir su žmogaus gyvenimo trukme, ir gera savijauta bei sveikata“, – pažymi E. Časaitytė.
ERGO Baltijos šalyse
ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. 2017 m. įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Praėjusiais metais ERGO Baltijos šalyse klientams apmokėjo žalų už beveik 143 mln. eurų. ERGO veikia ir Baltarusijoje, teikdama paslaugas klientams ne gyvybės draudimo srityje. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.
Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje.
Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt
Daugiau informacijos teirautis: Jolanta Karpuškienė, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje komunikacijos projektų vadovė, tel. 8 616 09090, 8 5 268 3606.