Medžių šakoms vis labiau plinkant, o termometro stulpeliui nukrentant iki vis žemesnių padalų, turėtų sukrusti ir vairuotojai – artėja vasarinių padangų keitimo metas. Nors šią kasmetinę prievolę reikėtų atlikti iki lapkričio 10-osios, tačiau patariama nelaukti paskutinės akimirkos ir atsižvelgti į kelis svarbius aspektus. Juk darbų atidėliojimas ar atsainus požiūris į juos gali tapti taupymu visų mūsų sąskaita.
Lemiamas veiksnys užtikrinant saugumą
Automobilių ir vairavimo ekspertas Aidas Bubinas akcentuoja, kad norint saugiai jaustis kelyje, visų pirma reikia atkreipti dėmesį į automobilio padangas. Jei nepritaikytos eismo sąlygoms ir sezoniškumui, nepadės ir transporto priemonėje įdiegtos modernios saugumo sistemos.
„Padangų sukibimo plotas – delno dydžio lopinėliai, kurie mus laiko ant kelio, nuo jų priklauso automobilio stabdymo kelias. Jis gali tapti lemiamu veiksniu siekiant išvengti avarinės situacijos – nesvarbu, kad jūs vairuojate atsargiai, tačiau į kelią gali išbėgti pėstieji ar gyvūnai. Čia panašiai kaip ir su bet kokiu draudimu – galvojame, kad nieko nenutiks, bet kai nutinka, pakeičiame nuomonę ir liūdime, kad neįsigijome būtent to draudimo“, – kalba specialistas.
Nepasikeitus padangų gresia baudos
Draudimo bendrovės ERGO Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius priduria, kad taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį į padangų kokybę. Kuo jos senesnės, tuo jų medžiaga šaltuoju periodu tampa kietesnė, o tai nepagerina sukibimo. Tas pats – su padangos protektoriumi: jei jis nusidėvėjęs, palijus ar pasnigus gerokai suprastėja sukibimas su kelio danga.
Nors pagal kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimus žiemos metu eksploatuojamos padangos protektoriaus gylis turi būti ne mažesnis kaip 3 mm, tačiau, anot R. Pocius akcentuoja, tai yra pati mažiausia riba, kai automobilį eksploatuoti nebėra saugu. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad padangos abiejose automobilio ašies pusėse turėtų būti vienodo modelio, o protektoriaus gylis nesiskirtų daugiau nei 5 mm.
„Reikėtų atsiminti, kad važiavimas automobiliu, kurio padangos neatitinka KET reikalavimų dėl sezoniškumo ar kokybės, numato 30–40 eurų baudą ir sukelia grėsmę, kad teks vėl iš naujo pereiti automobilio techninę apžiūrą – jos galiojimas gali būti panaikinamas. Laiku nepasirūpinus padangų pasikeitimu, tai gali būti laikoma ir draudimo sąlygų pažeidimu. Sukėlus eismo įvykį, gali negalioti kasko draudimas ir yra tikimybė, kad teks atlyginti kitam žmogui padarytą žalą“, – įspėja pašnekovas.
Atsižvelkite į savo dienotvarkę
Nors KET nurodyta, kad motorines transporto priemones, išskyrus mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius, ir priekabas draudžiama eksploatuoti su vasarinėmis padangomis nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d., o dygliuotas padangas galima montuoti jau nuo lapkričio pradžios, tačiau nereikėtų laukti paskutinės akimirkos. A. Bubinas pataria vis dažniau pasižiūrėti ne tik į kalendorių, bet ir termometro stulpelį – gamintojų rekomenduojama oro temperatūra, kada jau reikėtų pasikeisti automobilio padangas, yra 7 laipsniai šilumos.
„Žemiau šios ribos vasarinė padanga nustoja veikti kaip turėjusi, prastėja sukibimas su kelio danga, ilgėja stabdymo kelias, tai ypač pastebima ekstremaliose situacijose. Jei vyrauja saulėti orai, viskas turėtų būti gerai, skubėti gal ir neverta, bet jei automobiliu keliaujate anksti ryte ar vėlai vakare, kai kurios atkarpos gali būti apledėjusios, tad ir automobilio padangas dėl saugumo keisti derėtų anksčiau. Nėra vieno universalaus patarimo, tai labai priklauso ir nuo automobilio naudojimo įpročių“, – teigia automobilių ekspertas.
R. Pocius antrina, kad planuoti reikėtų išties atsakingai – juk jau spalio pabaigoje galime sulaukti pirmojo sniego.
„Tuomet iškeliauti į kelią su vasarinėmis padangomis gali būti išties pavojinga. Prie didesnės eismo įvykių tikimybės prisideda ir blogėjančios oro sąlygos. Tad būtent didesnis atsargumas ir savalaikis oro bei padangų kokybės stebėjimas gali tapti itin svarbiomis dedamosiomis užtikrinant mūsų visų saugumą“, – įsitikinęs ERGO atstovas.
ERGO Baltijos šalyse
ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Per metus ERGO Baltijos šalyse klientams apmoka žalų už beveik 143 mln. eurų. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.
Draudimo bendrovė ERGO 2021 m. Lietuvoje įvardinta geriausiai klientus aptarnaujančia draudimo sektoriaus įmone (remiantis bendrovės „Dive Lietuva“ slapto pirkėjo tyrimu). Šį titulą bendrovė pelnė antrą kartą iš eilės.
Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje. Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt
Daugiau informacijos teirautis: Jolanta Karpuškienė, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje komunikacijos projektų vadovė, tel. 8 616 09090, 8 5 268 3606.