Turbūt maloniausia dviračiu važinėtis tuomet, kai virš galvos driekiasi mėlynas dangus, šviečia saulė ir pučia gaivus vėjelis. Vis tik orų neužsakysi, o net ir gražią vasaros dieną kelyje netikėtai gali užklupti liūtis ar stiprus vėjas. Ekspertai pažymi, kad minti pedalus tokiomis sąlygomis yra gerokai pavojingiau ir pataria, kaip pasiruošti galimoms orų išdaigoms.
Svarbu būti pasiruošus
Didžiausia rizika kyla tuomet, kai prastos oro sąlygos važiuojant dviračiu užklumpa netikėtai. Dėl to, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko teigimu, prieš sėdant prie dviračio vairo visuomet pravartu pasidomėti orų prognozėmis, o net jei jos nieko blogo ir nežada, vis viena pasirūpinti būtinomis apsaugos priemonėmis.
„Vasarą liūtis ar škvalas gali užklupti visai netikėtai, o giedrą dangų per kelias akimirkas užtraukti tamsūs debesys ir prapliupti smarkus lietus. Tokiomis sąlygomis pagrindinis dviratininkų rūpestis turėtų būti matomumas ir slidi kelio danga. Be abejo, jei lyja itin stipriai ir yra galimybė nuo lietaus rasti saugią užuovėją, reikėtų palaukti, kol lyti apstos, ir tik tuomet tęsti kelionę. Tačiau tokiu atveju svarbu nepamiršti, kad žaibuojant nuo lietaus negalima slėptis po aukštais medžiais ar konstrukcijomis“, – sako R. Bieliauskas.
Būtina išlikti matomu
Net ir ne itin stiprus lietus gali reikšmingai pabloginti važiavimo sąlygas, todėl lyjant dar svarbesnės tampa tokios priemonės kaip šalmas ir šviesą atspindinti liemenė. Be to, blogomis oro sąlygomis ypač svarbu važiuoti techniškai tvarkingu dviračiu.
„Kuomet yra apsiniaukę, lyja, transporto priemonių matomumą apsunkina iš po ratų kylantys vandens purslai ar vėjo blaškomi medžių lapai, dviratininkas kelyje gali tapti sunkiai pastebimas – ypač tuomet, jei blogos oro sąlygos užklumpa saulei jau spėjus pasislėpti už horizonto. Tokiu atveju kritiškai svarbūs tampa kiekvienam dviračiui privalomi žibintai ir atšvaitai. Svarbu pasirūpinti, kad, kaip reikalauja KET, dviračio gale būtų raudonos spalvos žibintas arba atšvaitas, o iš abiejų šonų ant stipinų pritvirtinti oranžiniai atšvaitai. Dviračio priekyje privalo būti baltos spalvos žibintas“, – primena R. Bieliauskas.
Važiuojant dviračiu važiuojamąja kelio dalimi visuomet privalu dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba įsijungti žibintus dviračio priekyje ir gale. Vis tik esant blogoms oro sąlygoms, kaip ir tamsiu paros metu, reikėtų ir dėvėti liemenę, ir įsijungti žibintus.
„Net ir liūčiai pasibaigus, važiuoti dviračiu reikėtų atsargiau, nes šlapia kelio danga gali būti slidi. Dėl to svarbu pasirūpinti patikimais dviračio stabdžiais. Be to, visuomet – ypač vyraujant lietingiems orams – prie dviračio vairo rekomenduojama sėsti tik dėvint šalmą. Tai gali apsaugoti nuo rimtų sužalojimų ar net išgelbėti gyvybę kritimų ir eismo įvykių atveju. Be abejo, lietus, stiprus vėjas ar kitos nepalankios oro sąlygos iš dviratininko reikalauja ir dar didesnio dėmesingumo bei koncentracijos“, – pažymi R. Bieliauskas.
Padeda tinkama apranga
Vilniaus „Dviračių mokyklos“ atstovas, dviračių treneris Vaidas Rimkus priduria, kad važiuojant lietingu oru taip pat reikėtų pasirūpinti tinkamomis dviračio padangomis ir reikiamu oro slėgiu jose. Važiuojant per lietų oro slėgis padangose turėtų būti kiek mažesnis nei važiuojant sausu keliu. Tai padidina ratų sukibimą su kelio danga.
„Saugumą ir komfortą važiuojant per lietų gali padidinti ir tinkama apranga. Pavyzdžiui, po šalmu dėvint kepurėlę su stogeliu galima išvengti tiesiai į akis krentančių kritulių, kurie ne tik erzina, bet ir blogina dviratininko matomumą. Apsaugoti akis nuo lietaus, dulkių ar vabzdžių padeda ir dviratininkams skirti akiniai. Važinėjant pakankamai dažnai arba ruošiantis ilgesnėms kelionėms pravartu pasirūpinti ir specialia dviratininkų apranga, kuri neleidžia peršlapti ir suteikia daugiau patogumo“, – sako V. Rimkus.
Jei yra didelė lietaus tikimybė, tai reikėtų įvertinti ir planuojant kelionės dviračiu maršrutą. Tokiu atveju derėtų rinktis kelius, kuruose yra mažas automobilių eismo intensyvumas, arba visai atsisakyti minties važiuoti važiuojamąja kelio dalimi ir verčiau apsiriboti dviračių takų maršrutais. Be to, visuomet pravartu apie savo kelionės maršrutą informuoti ką nors iš draugų ar artimųjų, o geriausia prastu oru dviračiu važiuoti ne vienam. Tokiu būdu susidūrus su kokiomis nors problemomis galima tikėtis laiku sulaukti pagalbos.
Važiuoti per balas – pavojinga
Lyjant ar iš karto po lietaus ypač atsargiai reikėtų važiuoti per baltu kelio ženklinimu pažymėtas vietas – pavyzdžiui ištisines linijas. Šios kelio vietos paprastai yra ypač slidžios.
„Be to, didesnio atsargumo reikėtų ir važiuojant per balas. Jas, jei yra galimybė, derėtų apvažiuoti. Iš pažiūros nedidelė bala gali slėpti gilią duobę, į kurią įvažiavus kelionė gali pasibaigti labai liūdnai. Vis tik, jei balą pervažiuoti būtina, tai reikėtų daryti stabiliai minant pedalus. Lyjant ar gatves nuskalavus liūčiai dviračiu visuomet reikėtų važiuoti mažesniu greičiu, nes dėl šlapios kelio dangos pailgėja stabdymo kelias, o ir nelaimingų atsitikimų pasekmės važiuojant greičiau yra didesnės“, – pastebi V. Rimkus.
Galiausiai, po pasivažinėjimo per lietų reikėtų nepamiršti savo dviračiu tinkamai pasirūpinti – jį nuvalyti, nusausinti, nuplauti nuo grandinės purvą. Tai padeda užtikrinti dviračio ilgaamžiškumą ir tinkamą jo techninę būklę būsimose kelionėse.
ERGO Baltijos šalyse
ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Per metus ERGO Baltijos šalyse klientams apmoka žalų už beveik 143 mln. eurų. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.
Draudimo bendrovė ERGO Lietuvoje įvardinta geriausiai klientus aptarnaujančia draudimo sektoriaus įmone 2019 m. (remiantis bendrovės „Dive Lietuva“ slapto pirkėjo tyrimu).
Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje. Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt
Daugiau informacijos teirautis: Jolanta Karpuškienė, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje komunikacijos projektų vadovė, tel. 8 616 09090, 8 5 268 3606.