Rudenį į gatves pajudant vis daugiau transporto priemonių nesnaudžia ir specialiųjų transporto priemonių vairuotojai. Dažnai jie kelią pro intensyvų eismą skinasi apie save pranešdami švyturėliais, į kuriuos privalu reaguoti visiems eismo dalyviams. Draudimo bendrovės ERGO atstovas primena, kaip reikėtų reaguoti į skirtingų spalvų švyturėlius ir elgtis kelyje, kad nebūtų sukeliamos pavojingos situacijos.
Stebėkite aplinką
ERGO Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius primena, kad vairuotojai ypatingą dėmesį kelyje turėtų rodyti raudonos ir mėlynos (arba tik mėlynos) spalvos švyturėlius bei specialiuosius garso signalus naudojančioms transporto priemonėms. Tai pirmenybę eisme turintys gaisrinės, greitosios pagalbos ir policijos automobiliai, kuriais dažniausiai skubama gelbėti žmogaus gyvybių, sveikatos ar turto.
Raudonos ir mėlynos spalvų švyturėlius taip pat gali naudoti svarbius asmenis, kuriems yra paskirta valstybės apsauga, vežantys ir juos lydintys saugumo tarnybų automobiliai. Tokios pat taisyklės galioja ir šių skiriamųjų ženklų neturintiems, tačiau eskorte esantiems automobiliams.
„Visus šiuos, paprastai dideliu greičiu judančius automobilius būtina praleisti, netrukdyti jiems judėti eisme. Visgi svarbu nepamiršti, kad nepaisant skubos, visi eismo dalyviai turi užtikrinti eismo saugumą. Pirmenybę turintys automobiliai privalo įsitikinti, kad jiems duodamas kelias, o kiti eismo dalyviai nuolat stebėti aplinką: nenukreipti dėmesio į navigacijos ar telefono ekranus, stengtis, kad automobilio salone nebūtų garsiai klausomasi muzikos. Taip pat neskubėti ir būti pasiruošus praleisti specialius švyturėlius turinčius automobilius“, – pataria R. Pocius.
Perspėjimas ir pėstiesiems
ERGO Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas primena, kad keliuose išvydus raudonos ir mėlynos (ar tik mėlynos) spalvos švyturėlius turinčius ir specialiuosius garso signalus naudojančius automobilius, ne daugiau nei keturias eismo juostas turinčiuose keliuose privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, o kai jo nėra – prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.
Suklusti turėtų ir kiti eismo dalyviai – dviratininkai ir pėstieji, kurie taip pat neturi pirmenybės ar privalo paklusti reikalavimams sustoti. Kaip ir automobilių vairuotojai, jie turi netrukdyti specialiam transportui net tada, kai automobilis su įjungtais mėlynais ir raudonais ar mėlynais švyturėliais nejuda ar nenaudoja specialiųjų garsinių signalų – tuomet kiti eismo dalyviai perspėjami apie pavojų eismo saugumui.
„Judėti pro šiuos automobilius vairuotojams reikėtų tokiu greičiu, kuris nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jei reikėtų staigiai sustoti. Svarbu, kad visose situacijose būtų priimami ramūs ir neimpulsyvūs sprendimai. Staigus vairo pasukimas ar persirikiavimas į kitą eismo juostą gali sukelti problemų kitiems eismo dalyviams, netgi tapti incidentų priežastimi. Blogiausia, kad į juos patekę savo darbo atlikti negali ir žmonių gyvybes gelbėjantys darbuotojai“, – apgailestauja R. Pocius.
Dėmesys – ir kitų spalvų švyturėliams
Į visiškai kitokią situaciją patenkama, jei kelyje susiduriama su oranžinės spalvos švyturėlius naudojančiomis transporto priemonėmis – juos vairuotojai gali įjungti tik tada, kai trukdoma eismui. Pavyzdžiui, transporto priemonei esant didesnei, nei leidžiama, gabenant nestandartinius, pavojingus krovinius. Taip pat – stovint, važiuojant lėtai, lydint organizuotas dviratininkų grupes, tvarkant kelius. R. Pocius primena, kad nors šių spalvų švyturėliai nesuteikia pirmenybės, tačiau jų ignoruoti negalima.
„Bet kokios spalvos švyturėliai visų pirma yra skirti dėmesio atkreipimui, signalizavimui, kad kelyje yra kliūtis ar kitaip besielgiantis eismo dalyvis. Ir į tai privaloma reaguoti. Visgi dar girdime istorijas, kaip vairuotojams nepavyksta apsisaugoti nuo tokių nemalonumų – įvairių eismo dalyvių sukeltuose incidentuose vis dar dalyvauja ir specialusis transportas. Deja, bet intensyvėjant eismui ir blogėjant orui bei vairavimo sąlygoms šių incidentų gali būti ir daugiau, ypač jei keliuose nebūsime atidūs“, – pabrėžia ERGO atstovas.
ERGO Baltijos šalyse
ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Per metus ERGO Baltijos šalyse klientams apmoka žalų už beveik 143 mln. eurų. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.
Draudimo bendrovė ERGO 2021 m. Lietuvoje įvardinta geriausiai klientus aptarnaujančia draudimo sektoriaus įmone (remiantis bendrovės „Dive Lietuva“ slapto pirkėjo tyrimu). Šį titulą bendrovė pelnė antrą kartą iš eilės.
Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje. Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt
Daugiau informacijos teirautis: Jolanta Karpuškienė, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje komunikacijos projektų vadovė, tel. 8 616 09090, 8 5 268 3606.