Lietuvos gyventojai į taupymą žiūri atsakingiau nei kitų Baltijos šalių gyventojai. Tai atskleidžia draudimo bendrovės ERGO iniciatyva „Norstat“ atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenys. Jie rodo, kad Lietuvoje taupo net 9 iš 10, kai kitose Baltijos šalyse situacija gerokai prastesnė.
Kas mėnesį santaupoms – ir 500 eurų
Lietuvos gyventojams sekasi taupyti geriau nei kaimynams. Nuo 101 iki 300 eurų taupymui kas mėnesį atsideda kas penktas šalies gyventojas (22 proc.), kai Latvijoje ir Estijoje tokių asmenų – mažiau (atitinkamai 18 proc. ir 13 proc.). Po 301-500 eurų per mėnesį Lietuvoje sutaupo kas dešimtas apklausos dalyvis (11 proc.). Panašiam kiekiui žmonių (12 proc.) šalyje per tokį pat laikotarpį pavyksta sukaupti ir virš 500 eurų. Tuo metu Latvijoje 301-500 eurų ir virš 500 eurų per mėnesį sutaupo vos po 5 proc. respondentų, Estijoje – po 9 proc. apklausos dalyvių.
Deja, visose Baltijos šalyse yra ir nerimo ženklų. Kas trečias Lietuvos (35 proc.) ir Estijos (32 proc.) gyventojas per mėnesį taupymui skiria iki 100 eurų, o Latvijoje tokių asmenų – net 40 proc. Tiesa, Lietuvoje išvis netaupo vos 1 iš 10 (11 proc.), o Latvijoje ir Estijoje – jau 1 iš 5 (atitinkamai 20 ir 18 proc.). Likę apklausos dalyviai atsisakė atsakyti į klausimą apie savo taupymo įpročius.
Nors skiriasi sutaupomos sumos, tačiau taupymo tikslai – gana panašūs. Pavyzdžiui, visų Baltijos šalių gyventojai mėgsta kokybiškas atostogas ir stengiasi joms sukaupti kuo daugiau lėšų. Atostogoms ir kelionėms taupo kas trečias (Lietuvoje – 37 proc., Estijoje ir Latvijoje – 31 proc.) respondentas. 1 iš 4 apklausos dalyvių taip pat taupo dideliam pirkiniui (Lietuvoje – 28 proc., Latvijoje – 24 proc., Estijoje – 25 proc.).
Svarbiausia – saugi ateitis
Daugiausiai dėmesio taupant skiriama saugios ateities užsitikrinimui. Visose Baltijos šalyse būtinybę užsitikrinti finansinę pagalvę nenumatytiems atvejams akcentuoja net 3 iš 5 respondentų (Lietuvoje ir Estijoje – 60 proc., Latvijoje – 65 proc.). Toks požiūris išties džiuginantis ir sveikintinas, nes įvairių specialistų skaičiavimais, būtinosioms išlaidoms padengti skirtas finansinis rezervas turėtų leisti pragyventi 2–6 mėnesius.
Į visas amžiaus kategorijas patenkantys Baltijos šalių gyventojai mąsto ir apie orią senatvę – Lietuvoje išėjimui į pensiją taupo 14 proc. respondentų, Latvijoje – 16 proc., o Estijoje – net 23 proc. respondentų. Pagalvojama ir apie vaikų ateitį – tai akcentavo kas dešimtas (12 proc. Lietuvoje ir Latvijoje, 13 proc. – Estijoje) apklausos dalyvis. Draudimo bendrovės ERGO Gyvybės draudimo departamento vadovė Baltijos šalyse Vaida Jauneikaitė-Prakienė pastebi, kad taupymo tikslai dažnai priklauso ir nuo respondentų amžiaus.
„Suprantama, kad vyresni asmenys mažiau santaupų skirs vaikų ateičiai ir savo finansus kreips orios senatvės užsitikrinimui. Tarp 18-29 metų amžiaus respondentų Lietuvoje pensijai taupo vos 7 proc. Visgi, norint užsitikrinti aprūpintą senatvę, jai ruoštis reikėtų jau ankstyvame amžiuje, iškart pradėjus gauti stabilias pajamas. Tada ir ne tokia reikšminga, bet ilgą laikotarpį nuolat taupymui skirta suma leis sukaupti pakankamai lėšų oriai senatvei“, – pataria ERGO atstovė.
Taupo itin skirtingai
Apžvelgdama apklausos duomenis, V. Jauneikaitė-Prakienė pastebi, kad Lietuvoje išskirtinio populiarumo susilaukia tokios taupymo priemonės kaip kaupiamasis gyvybės draudimas ir trečios pakopos pensijų fondai. Naudodamasis vienomis iš jų taupo beveik kas trečias apklausos dalyvis (30 proc.). Šioms taupymo priemonėms populiarumo pridėjo ir ilgą laiką valstybės siūlyta gyventojų pajamų mokesčio lengvata, kuri dar galios iki 2025 metų sudarytoms sutartims.
„Investicinis gyvybės draudimas yra tinkamas ne tik kaupiant lėšas oriai ateičiai, bet klientų kartu su draudimo apsauga dažnai pasirenkamas ir kaip finansinė „pagalvė“ sunkių ligų ar didesnių traumų atveju. Pasirinkus papildomą draudimo paketą kritinių ligų, pavyzdžiui, nustačius onkologinius susirgimus, netekus darbingumo ir mirties atvejais, klientai užsitikrina papildomą finansinį saugumą sau ir savo šeimai. Kitas produkto privalumas, kad sukaupti pinigai yra paveldimi. Tai ypatingai svarbu, kai jau turima vaikų ir besidraudžiantysis yra pagrindinis šeimos maitintojas“, – aiškina specialistė.
Populiariausiu taupymo būdu tarp Baltijos šalyse gyvenančių žmonių išlieka taupomoji sąskaita, kurią mini kas antras apklausos dalyvis (Lietuvoje – 47 proc., Latvijoje – 54 proc., Estijoje – 53 proc.).
Populiarūs ir terminuotieji indėliai, kuriais Lietuvoje ir Estijoje naudojasi kas penktas (atitinkamai 22 ir 19 proc.), o Latvijoje – kas dešimtas (11 proc.). Lietuva išsiskiria tuo, kad joje gerokai daugiau žmonių, kurie taupo atsidėdami grynuosius pinigus – čia taip savo tikslams pinigus kaupia net 44 proc. respondentų, kai Latvijoje – 36 proc., o Estijoje – 29 proc.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų apklausą draudimo bendrovės ERGO iniciatyva tyrimų kompanija „Norstat“ atliko šių metų rugsėjį. Tyrimo metu internetu apklausti 3003 Baltijos šalių gyventojai nuo 18 iki 74 metų amžiaus.