Artėjanti balandžio 1-oji žymi ne tik Velykas, bet ir pokyčius vairuotojams. Remiantis Kelių eismo taisyklėmis (KET), jau nuo sekmadienio eismo dalyviai automagistralėse bei greitkeliuose turės galimybę važiuoti greičiau, taip pat savo transporto priemonių apavą galės pakeisti į vasarinį. Tačiau pastarųjų kelerių metų tendencijos rodo, kad žiemos išdaigos Lietuvą kartais užklumpa netgi balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje ir būna palydėtos tragiškais eismo įvykiais šalies keliuose. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko teigimu, vairuotojai, siekdami išvengti tokių netikėtumų, turėtų būti sąmoningi bei padangas pasikeisti vadovaudamiesi ne tik KET, bet ir sinoptikų pateikiamomis orų prognozėmis.
Pavasario šaukliai – grioviuose
R. Bieliauskas prisimena praėjusių metų gamtos išdaigą, kai gegužės pradžioje Lietuvą užklupo savo nagus vėl parodžiusi žiema. Pasak draudimo eksperto, tada tikrai beveik niekas nesitikėjo tokio akibrokšto, kad paskutinį kalendorinio pavasario mėnesį iš dangaus ims kristi snaigės. Tačiau tai tik dar kartą įrodo, kad vairuotojai iššūkių keliuose gali tikėtis bet kada.
„Praėjusių metų anomalija turėtų tapti pamoka visiems, kodėl neverta vadovautis vien tik KET, o reikia išlaikyti sveiką protą. Panaši situacija buvo nutikusi ir balandžio pradžioje, kai didžioji dalis vairuotojų suskubo keisti padangas į vasarines neatsižvelgdami į sinoptikų prognozes. Tuomet po kelių šiltesnių dienų vėl pasirodęs plikledis ir sniegas daugeliui pakišo koją, o savo draudimo bendrovėje stebėjome itin išaugusį eismo įvykių skaičių“, – prisimena ERGO atstovas.
Specialistas pripažįsta, kad vairuotojų, kurie vos tik įsigaliojus KET pakeitimams skuba keisti padangų, Lietuvoje nestinga. R. Bieliausko teigimu, tokie eismo dalyviai netgi tampa didesnės rizikos grupe keliuose, kadangi kiekvienais metais po balandžio 1 d. jie užima nemažą dalį eismo įvykių suvestinės. „Kiekvienais metais saugaus eismo ekspertai akcentuoja, kad padangas derėtų keisti tada, kai tai leidžia eismo sąlygos ilgalaikėje perspektyvoje. Deja, kiekvienais metais atsiranda tokių, kurie patarimų nepaiso ir tampa pavasario šaukliais keliuose. Šių vairuotojų kelionės neretai baigiasi grioviuose ar kažkur šalikelėse, kadangi būna neįvertintos vairavimo sąlygos bei pervertinti gebėjimai“, – kalba draudimo ekspertas.
Dėl šios priežasties vairuotojai raginami neskubėti bei nuolat stebėti orų prognozes. R. Bieliauskas pabrėžia, kad balandžio mėnesį orai dažnai būna permainingi – nors dieną gali laikytis aukšta temperatūra, naktimis ji vis dar gali pasiekti padalą žemiau nulio. „Būtent tokios sąlygos vairuotojams yra pačios pavojingiausios, kadangi yra didelė tikimybė susidaryti plikledžiui. Patikėkite, vasarinė padanga tokiomis sąlygomis praktiškai neturi jokių darbinių savybių. Todėl tik tais atvejais, kai matysite, kad bent kelias savaites į priekį prognozuojama 2–3 laipsnių teigiama oro temperatūra naktimis, o dieną sieks apie 8–10 laipsnių, galima svarstyti apie padangų keitimą“, – pabrėžia jis.
Gali negauti išmokos
Draudikai pastebi tendenciją, kad dalis vairuotojų netgi nelaukia balandžio mėnesio ir savo automobiliams padangas pakeičia dar anksčiau. Toks eismo dalyvių elgesys pažeidžia KET, o patekus į eismo įvykį – ne visais atvejais bus padengiama patirta žala.
Daugiau problemų kyla nebent tiems, kurių transporto priemonės yra su dygliuotomis padangomis. Kadangi po balandžio 10 d. jiems eksploatuoti tokius automobilius draudžiama, kyla dilema, ar rūpintis savo saugumu, rizikuoti gauti baudą bei netekti techninės apžiūros, ar visgi besibaigiant KET nurodytam terminui pakeisti transporto priemonės apavą į vasarinį. Tačiau šiuo klausimu R. Bieliauskas net neabejodamas pateikia vieną atsakymą – saugumas yra pats svarbiausias dalykas.
„Taip, KET yra aiškiai nurodyta, kad po balandžio 10 dienos vairuotojams draudžiama važinėti su dygliuotomis žieminėmis padangomis. Tačiau Lietuvoje jau yra buvę atvejų, kai atsižvelgdama į esančią situaciją, Susisiekimo ministerija šį terminą pratęsia dar bent mėnesiui. Manyčiau, kad valdžia ir šiemet vairuotojams neleis rizikuoti savo saugumu bei esant reikalui priims teisingus sprendimus“, – viliasi draudimo ekspertas. Susisiekimo ministerija dygliuotų padangų naudojimo pratęsimo klausimą turėtų svarstyti balandžio mėnesio pradžioje, po šventinio savaitgalio.
„Jeigu svarstytume visus argumentus „už“ ir „prieš“, kodėl neverta skubėti pirmosiomis balandžio mėnesio dienomis keisti žieminių padangų į vasarines, tai prieštaraujančių argumentų praktiškai nebelieka. Jei nurodytas terminas ir pasibaigs, o žiema užsibus, neabejoju, baudų jums dėl dygliuotų padangų niekas nedalins ir techninės apžiūros nepanaikins. Visi kiti argumentai yra susiję tik su eismo dalyvių saugumu. Jei vadovausitės blaiviu protu ir orų prognozėmis, neskubėsite pasikeisti padangų, jūsų kelionės nuo to bus tik saugesnės“, – pataria R. Bieliauskas.
Draudimo bendrovė ERGO vairuotojams primena, kad:
- Ne gyvenvietėse leidžiama važiuoti: lengvaisiais automobiliais, krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, motociklais ir triračiais automagistralėse nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. – ne didesniu kaip 130 km/val. greičiu, greitkeliuose nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. – ne didesniu kaip 120 km/val. greičiu.
- Nuo balandžio 1 d. galima eksploatuoti transporto priemones su vasarinėmis padangomis. Nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis. Žiemos sąlygoms užsitęsus, dygliuotų padangų naudojimas gali būti pratęstas susisiekimo ministro įsakymu.
- Mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius eksploatuoti su vasarinėmis padangomis draudžiama gruodžio–vasario mėnesiais ir nuo kovo 1 d. iki lapkričio 30 d., jeigu važiuojamoji kelio dalis yra apsnigta ar apledėjusi. Jei kovo ir lapkričio mėnesiais važiuojamoji kelio nėra apsnigta ar apledėjusi, nurodytos transporto priemonės gali būti eksploatuojamos su vasarinėmis padangomis.
ERGO Baltijos šalyse
ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. 2017 m. įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Praėjusiais metais ERGO Baltijos šalyse klientams apmokėjo žalų už beveik 143 mln. eurų. ERGO veikia ir Baltarusijoje, teikdama paslaugas klientams ne gyvybės draudimo srityje. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.
Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje.
Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt
Daugiau informacijos teirautis: Jolanta Karpuškienė, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje komunikacijos projektų vadovė, tel. 8 616 09090, 8 5 268 3606.