Lietuvoje kasmet fiksuojama daugybė eismo įvykių, kuriuos sukelia susidūrimai su laukiniais gyvūnais. Nors įprasta manyti, kad žvėrys yra aktyvesni pavasarį ir ankstyvą rudenį vykstant migracijai, pastaruoju metu draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje ekspertai stebi mažėjantį sezoniškumą – vairuotojai įspėjami, kad pavojų keliuose gyvūnai gali kelti visus metus.
Pavojingiausia – tamsiuoju paros metu
ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko teigimu, vidutiniškai kas mėnesį gaunamų pranešimų apie susidūrimus su laukiniais gyvūnais skaičius išlieka panašus: pernai iš viso užfiksuota kiek daugiau nei pusė tūkstančio susidūrimų su žvėrimis, o šiemet draudimo bendrovė sulaukė virš trijų šimtų pranešimų apie tokius eismo įvykius. Tai yra, apie 45 susidūrimus su žvėrimis per mėnesį. Tiesa, ekspertai pastebi kitą itin neraminančią tendenciją.
„Skirtingai nei ankstesniais metais, šią vasarą transporto priemonių susidūrimų su laukiniais gyvūnais įvykių fiksavome daugiau nei įprastai. Todėl jei anksčiau ragindavome žmones būti atsargesniais pavasario ir rudens mėnesiais, dabar skatiname būti atidžiais visada“, – pataria R. Bieliauskas.
Jis teigia, kad ypač budriais reikia būti keliaujant tamsiuoju paros metu, mat susidūrimų su laukiniais gyvūnais tikimybė ypač išauga temstant ir auštant: tuomet daugelis žvėrių yra aktyviausi, be to, juos pastebėti laiku vairuotojams yra daug sudėtingiau. Pasak R. Bieliausko, keliaujant šiuo paros metu labai svarbu laikytis ir saugaus greičio.
„Apie žvėrių keliamą pavojų dažnai įspėja ir kelio ženklai – tokiuose kelio ruožuose reikėtų važiuoti lėčiau, kad prireikus spėtumėte laiku sustabdyti automobilį ir praleisti kelyje pasirodžiusius gyvūnus. Taip pat šiuose kelio ruožuose reikėtų laikytis didesnio atstumo nuo priekyje važiuojančių automobilių, vengti lenkti kitas transporto priemones. Laikantis šių taisyklių tikimybė išvengti kontakto su gyvūnu yra daug didesnė“, – patarimais dalijasi ERGO Lietuvoje atstovas.
Gyvūnas gyvūnui nelygu
Visgi, kartais net ir laikantis visų atsargumo priemonių, gali nepavykti išvengti susidūrimo. Jei vidury kelio staiga atsiras lapė ar kiškis ir bus aišku, kad susidūrimas neišvengiamas, galbūt mažesnė rizika būtų tiesiog tvirtai įsikibti į vairą ir bandyti automobilį išlaikyti tiesiai. Bet kuriuo atveju svarbu stengtis kuo greičiau sustabdyti automobilį ir įsitikinti, kad iš miško neateina ir daugiau žvėrių – mat tokie laukiniai gyvūnai kaip stirna šernas dažniausiai vaikšto po kelis.
„Prieš priimant sprendimus svarbu įvertinti ir galimą žalą. Kartais bandydami išvengti susidūrimo su žvėrimis vairuotojai išvažiuoja į priešingą eismo juostą ir susiduria su kita transporto priemone, arba nuvažiavę nuo kelio atsitrenkia į medį. Tuomet įvykio žala gali būti dar didesnė, nei susidūrus su laukiniu gyvūnu“, – įspėja specialistas.
Ekspertas pažymi, susidūrimai su laukiniais gyvūnais lemia ne tik įvairius sužeidimus, bet ir didžiulę finansinę žalą. ERGO vien pernai išmokėjo beveik milijoną eurų, o šiemet išmokėta bendra draudimo suma siekia jau kone pusę milijono eurų. Skaičiuojama, kad vidutinė bendrovės draudimo išmokos suma susidūrus su laukiniais gyvūnais siekia beveik du tūkstančius eurų. Tačiau susidūrimas su didesniais žvėrimis, pavyzdžiui, šernu arba briedžiu, gali padaryti ir daug didesnę žalą. Štai šiemet birželį prieš automobilį iššokęs šernas gerokai apgadino transporto priemonės priekį – draudimo išmoka siekė beveik 23 tūkstančius eurų. Pernai daugiau nei 12 tūkstančių eurų žalą automobiliams padarė į kelią išbėgę briedžiai ir stirnos.
Draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas primena, kad susidūrus su laukiniu gyvūnu visuomet reikėtų informuoti policiją. Atvykę policijos pareigūnai tinkamai užregistruos eismo įvykį, kad KASKO draudimas galėtų atlyginti patirtus nuostolius.
„Policija taip pat padės pasirūpinti sužeistu gyvūnu. Jokiu būdu nereikėtų to daryti patiems – sužeistas žvėris gali būti šoko būsenoje ir pulti bandantį artintis žmogų. Taip pat negalima užmušto gyvūno pasiimti su savimi ar tiesiog palikti ant kelio“, – pažymi ERGO Lietuvoje atstovas.
ERGO Baltijos šalyse
ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Per metus ERGO Baltijos šalyse klientams apmoka žalų už beveik 143 mln. eurų. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.
Draudimo bendrovė ERGO 2021 m. Lietuvoje įvardinta geriausiai klientus aptarnaujančia draudimo sektoriaus įmone (remiantis bendrovės „Dive Lietuva“ slapto pirkėjo tyrimu). Šį titulą bendrovė pelnė antrą kartą iš eilės.
Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje. Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt