Šiuolaikinis žmogus dieną dažniausiai pradeda ir baigia su telefonu rankoje. Skambučiai, el. laiškai, socialinių tinklų ir daugiau žingsnių nueiti raginančių programėlių pranešimai daugelį lydi nuo ryto iki vakaro. Deja, dažnai telefonu naudojamasi ir prie automobilio vairo, o tai, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojo Rimvydo Pociaus teigimu, kelia didelę grėsmę eismo saugumui. Lietuvos kelių policijos tarnyba skaičiuoja, kad dėl naudojimosi telefonu be laisvų rankų įrangos vairuojant šiemet jau paskirta daugiau kaip 320 tūkst. eurų baudų.
Pažeidėjų netrūksta
Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko Vytauto Grašio teigimu, naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis prie vairo, kuomet tai daroma be laisvų rankų įrangos, išlieka itin aktualia problema. Per pirmąjį šių metų pusmetį nustatyti daugiau nei 24,3 tūkst. tokių atvejų. Vien Vilniuje fiksuota daugiau nei 5,2 tūkst. pažeidimų.
„Galima konstatuoti, kad naudojimasis telefonu vairuojant automobilį išlieka nemaža problema tiek miestuose, tiek mažesnėse gyvenvietėse. Naudodamiesi telefonais prie vairo be laisvų rankų įrangos vairuotojai nesutelkia viso dėmesio į kelią, o užsiima pašaline, su vairavimu nesusijusia, veikla. Tą aiškiai draudžia kelių eismo taisyklės“, – sako V. Grašys.
Užsiimti pašalinėmis veiklomis kelyje – pavojinga
R. Pocius pažymi, kad neretai kelyje vairuotojai ne tik kalbasi telefonu be laisvų rankų įrangos ar rašo žinutes, bet ir įsigudrina paskaityti naujienas, panaršyti socialiniuose tinkluose ar net pažaisti žaidimus. Tai itin apriboja vairuotojo galimybes reaguoti į įvykius kelyje ir kelia didelę grėsmę eismo saugumui.
„Net ir akimirkai nuo vairavimo atitrauktas dėmesys gali labai brangiai kainuoti. Įvykiai kelyje ar gatvėje gali keistis labai greitai, staiga atsirasti nenumatytų kliūčių. Vairuotojui taip pat gali tekti reaguoti į kitų vairuotų manevrus, o bet kokia su vairavimu nesusijusi veikla apsunkina galimybes tai padaryti. Kad ir kiek daug šiandien kalbama apie vadinamąjį „multitaskingą“ – kelių užduočių atlikimą vienu metu, prie automobilio vairo jo praktikuoti tikrai nereikėtų. Žmogaus smegenys 100 proc. gali susitelkti tik į vieną veiklą, o, kai jų yra daugiau, dėmesys padalinamas kiekvienai iš jų. Taigi jei dalis dėmesio nukreipiama į kalbėjimą telefonu, mažiau jo lieka įvykiams kelyje“, – sako R. Pocius.
Navigacijos telefone naudojimas – tik su tinkama įranga
Jo teigimu, išmaniesiems telefonams turint vis daugiau galimybių, kyla ir daugiau pagundų jomis pasinaudoti vairuojant. Vienas iš to pavyzdžių – žemėlapių ir GPS navigacijos telefone naudojimas. Anot R. Pociaus, ne visi vairuotojai naudodamiesi navigacija telefone pasirūpina specialiais dėkliukais ir laikikliais, kurie leidžia tokia funkcija saugiai naudotis be rankų.
„Dažnai kelionės maršrutas tikrinamas paėmus telefoną į rankas, o tai tikrai yra nesaugu. Visuomet geriausia, kad kelionės maršrutu rūpintųsi šalia sėdintis keleivis. Jei jo nėra, reikėtų naudotis tinkama navigacijos įranga, kuri leistų į maršrutą žvilgtelėti labai neatitraukiant akių nuo kelio. Tipinėmis jau tapo ir situacijos, kuomet prie vairo skaitomi ar atrašinėjami elektroniniai laiškai ar žinutės. Dažnai tokiais atvejais teisinamasi, kad telefonu naudojamasi tik sustojus prie raudono šviesoforo signalo ar tuščiame kelyje. Visgi kelių eismo taisyklėse nedviprasmiškai nurodoma, kad prie vairo naudotis telefonu rankomis galima tik sustojus ir išjungus automobilio variklį“, – primena R. Pocius.
Galima netekti teisės vairuoti
Už tokių taisyklių nesilaikymą yra numatyta nuo 60 eurų iki 90 eurų siekianti bauda. Be to, už šį administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 mėnesių. Visgi, R. Pociaus teigimu, ne nuobaudos, o pirmiausiai rūpinimasis savo ir kitų eismo dalyvių saugumu, turėtų tapti paskata vairuoti atsakingai ir prie vairo neužsiimti pašalinėmis veiklomis.
R. Pociaus primena, kad važiuojant automobiliu 60 km/h greičiu, automobilio stabdymo kelias palankiomis oro sąlygomis yra 25-38 metrai, o nukreipus dėmesį į telefoną 1 sekundei, stabdymo kelias du tris kartus pailgėja.
ERGO Baltijos šalyse
ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Per metus ERGO Baltijos šalyse klientams apmoka žalų už beveik 143 mln. eurų. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.
Draudimo bendrovė ERGO 2021 m. Lietuvoje įvardinta geriausiai klientus aptarnaujančia draudimo sektoriaus įmone (remiantis bendrovės „Dive Lietuva“ slapto pirkėjo tyrimu). Šį titulą bendrovė pelnė antrą kartą iš eilės.
Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje. Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt
Daugiau informacijos teirautis: Jolanta Karpuškienė, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje komunikacijos projektų vadovė, tel. 8 616 09090, 8 5 268 3606.