Onkologinių ligų prevencija: kuo anksčiau, tuo geriau
Gydytojų teigimu, pastaraisiais metais sergamumas onkologinėmis ligomis šalyje didėja, o vėžys pasiglemžia vis jaunesnius žmones, tad rekomenduojama pasitikrinti, jei kyla bent menkiausias įtarimas. Onkologinei ligai išplitus ją sustabdyti – itin sudėtinga, brangu ir ne visada įmanoma. Apie lietuvių sergamumą šiomis ligomis pasakoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius, habilituotas medicinos mokslų daktaras ir pilvo chirurgas Narimantas Evaldas Samalavičius.
Lietuvoje kasmet diagnozuojama beveik 18 tūkst. naujų vėžio atvejų, o su šia liga kiekvieną dieną gyvena dar apie 100 tūkst. tautiečių. Onkologinėmis ligomis sergančių asmenų amžiaus amplitudė – itin plati. Nors liga kasmet pasiglemžia apie 8 tūkst. gyvybių, daugelis onkologinių ligų yra išgydomos.
Vėlyva diagnozė – grėsminga
N. E. Samalavičius teigia, kad yra daugiau nei 100 tipų ir 700 potipių įvairių piktybinių navikų, kuriems būdingi saviti biologiniai ypatumai, todėl jų simptomai gali būti labai skirtingi, o juos pastebėti sudėtinga. Gydytojas siūlo visiems – tiek jauniems, tiek vyresniems – dalyvauti šalyje vykdomose vėžio patikros programose, nes anksti užčiuopta liga išgydoma kur kas lengviau nei įsisenėjusi.
„Reikėtų pradėti nuo to, kad ankstyvų stadijų vėžį gydyti gerokai pigiau, nei kai liga jau pažengusi ar išplitusi. Daugelio ankstyvų stadijų solidinių navikų gydymas yra chirurginis, vienkartinis ir nebrangus“, – sako profesorius, pridurdamas, kad net ir tada reikia vidutiniškai penkerius metus trunkančios stebėsenos. Jeigu liga jau išplitusi, dažniausiai reikia mišraus gydymo – ne tik operacijų, bet ir chemoterapijos. Tam tikrais atvejais, gydytojo teigimu, taikomas ir spindulinis gydymas.
„Vėlesnė onkologinės ligos diagnozė grėsminga ne tik tuo, kad ligonį išgydyti sudėtingiau ar kartais netgi neįmanoma, bet ir tuo, kad tai tampa nemenka finansine našta šalies sveikatos sistemai“, – sako N. E. Samalavičius ir kaip pavyzdį pateikia onkologų iš Olandijos atliktą skaičiavimą: vieno storosios žarnos vėžiu sergančio ligonio gydymas kainuoja daugiau nei 200 tūkst. eurų.
Draudimas – reikšminga finansinė pagalba
Profesorius N. E. Samalavičius teigia, kad kelią ligai užkirsti dažnai gali ir pats žmogus – pavyzdžiui, kai pajaučia pirmuosius simptomus. Deja, neretai į specialistus nutariama kreiptis tik ligai itin progresavus.
Kartais diagnostika gali užsitęsti ir ne dėl žmogaus kaltės – net ir atvykus pas gydytoją laiku gali užtrukti, kol pacientas pateks pas specialistą. Būtini tyrimai neretai yra sunkiau prieinami, o nemokamų paslaugų eilės gali siekti mėnesius. Procesą gali paspartinti tyrimai privačioje įstaigoje ar gyvybės draudimo sutartis, kurioje paprastai minimas ir onkologinių ligų gydymas.
„Ne visi investicinio ar kaupiamojo gyvybės draudimo sutartis pasirašę šalies gyventojai žino, kad šios sutartys garantuoja išmokas ne tik patyrus įvairių traumų, bet ir susirgus. Rekomenduočiau atkreipti dėmesį į turimas sutartis ir prireikus kreiptis ne tik į gydytojus, bet ir draudimo specialistus – turint gyvybės draudimą galima gerokai paspartinti įvairių ligų gydymą“, – sako draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Rizikų vertinimo ir produktų vystymo skyriaus vadovė Audronė Kupliauskienė.
Pasak A. Kupliauskienės, pranešimų apie kritines ligas kasmet gaunama apie 10 proc. daugiau, o tai rodo ne tik geresnę ligų diagnostiką, tačiau ir vis didėjantį žmonių sąmoningumą bei siekį užsitikrinti tam tikrą finansinį saugumą kritiniais gyvenimo momentais. Gyventojai vis labiau suvokia, kad kritinių ligų gydymas brangus, todėl renkasi vis didesnes tokių ligų draudimo sumas. Pavyzdžiui, asmeniškai draudžiantis vidutinė pasirenkama kritinių ligų draudimo suma nuo 2016 metų padidėjo net 50 proc. ir dabar siekia beveik 6,5 tūkst. eurų. Darbdaviai taip pat vis labiau atkreipia dėmesį į savo darbuotojų apsaugą – draudžiant darbuotojus vidutinė darbdavių parenkama kritinių ligų draudimo suma nuo 2016 metų padidėjo beveik penkis kartus – iki 15,6 tūkst. eurų.
Laikas pasitikrinti sveikatą
Piktybinėmis ligomis vis dažniau sergama visame pasaulyje, todėl norint joms užkirsti kelią svarbu kasmet profilaktiškai tikrinti sveikatą.
„Sveikata yra didžiausia žmogaus vertybė, nuo kurios priklauso viso gyvenimo kokybė. Tad net jei žmogus jaučiasi gerai, vis tiek būtina bent kartą per metus pasitikrinti sveikatą. Juk geriausias vaistas nuo ligų – prevencija ir rūpinimasis savimi. Gyventojai taip pat turėtų nepamiršti ir pasidomėti, kokios nemokamos sveikatos prevencijos programos jiems priklauso, o tada jau pasinaudoti ir savo draudimu“, – sako draudimo ekspertė.
Gydytojo N. E. Samalavičiaus teigimu, reguliariai tikrinantis gydytojai gali diagnozuoti ankstyvos stadijos ligą ar nustatyti priešvėžinį susirgimą, jį pašalinti ir užkirsti kelią jam plisti.
„Taip pat kiekvienas žmogus turėtų pasidomėti, ar jo šeimoje buvo onkologinių susirgimų. Jeigu taip – kokie jie, kokio amžiaus žmogui, kokios konkrečios ligos diagnozuotos ir pan. Pajutęs pirmuosius simptomus žmogus į gydytoją turi kreiptis nedelsdamas. Onkologinių ligų diagnostikai laiku svarbus ir gydytojų specialistų prieinamumas, ir šiuolaikinių diagnostikos priemonių galimybės. Ši situacija mūsų šalyje pastebimai gerėja“, – sako N. E. Samalavičius.
ERGO Baltijos šalyse
ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės ir sveikatos draudimą. 2017 m. įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudarė 242 mln. eurų. Praėjusiais metais ERGO Baltijos šalyse klientams apmokėjo žalų už beveik 143 mln. eurų. ERGO veikia ir Baltarusijoje, teikdama paslaugas klientams ne gyvybės draudimo srityje. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi ir finansiniu stabilumu.
Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje ir Azijoje. Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt.
Daugiau informacijos: Jolanta Karpuškienė, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje komunikacijos projektų vadovė, tel. 8 616 09090, 8 5 268 3606.