Siekdami motyvuoti ir išlaikyti darbuotojus darbdaviai šiandien siekia suteikti jiems kuo daugiau pridėtinių verčių. Viena iš jų – papildomas sveikatos draudimas, kuris pandemijos metu tapo dar aktualesnis. Draudikai pastebi, kad įmonės Covid-19 akivaizdoje pradėjo labiau rūpintis ne tik fizine, bet ir psichologine savo darbuotojų sveikata. Tuo metu sveikatos priežiūros įstaigų atstovai pažymi, kad net ir dėl veiklos suvaržymų susidurdamos su sunkumais įmonės siekia išsaugoti darbuotojams suteikiamą sveikatos draudimo naudą kaip vieną esminių privalumų.
Sveikatos draudimas – nebe privalumas, o būtinybė
Draudimo bendrovės ERGO Sveikatos draudimo rizikų ir produktų plėtros vadovė Marija Radžvilienė sako, kad sveikatos draudimą savo darbuotojams šiandien siekia pasiūlyti ne tik tarptautinės kompanijos, kurios pirmosios į Lietuvą atnešė šią tendenciją, bet ir vietinės įmonės. Be to, bendrovės siekia rinktis jų darbuotojų poreikius geriausiai atitinkančius draudimo paketus ir įtraukti į juos papildomų verčių.
„Galimybę darbovietėje gauti draudimą, kuris padengia sveikatos priežiūros paslaugoms skirtas išlaidas, darbuotojai išties vertina, o tokia priemonė renkantis darbdavį jau neretai suvokiama ne kaip privalumas, bet būtinybė. Dėl to tiek didelės, tiek mažesnės įmonės, veikiančios įvairiose srityse – pradedant gamybos ir logistikos bendrovėmis ir baigiant IT, finansų bei kitų sektorių atstovais – šiandien savo darbuotojus papildomai draudžia“, – sako M. Radžvilienė.
Per pandemiją – dėmesys emocinei darbuotojų sveikatai
Jos teigimu, dažniausiai darbdaviai savo darbuotojams pagal draudimo sutartis suteikia galimybę gauti ambulatorinio gydymo ir profilaktinės priežiūros paslaugas. Į draudimo paketą įvairiomis apimtimis neretai įtraukiama ir medicininių išlaidų suma laisviems atsiskaitymams. Be to, per pandemiją išryškėjo telemedicinos paslaugų poreikis.
„Taip pat pastebime, kad pandemijos metu, kuomet didelei daliai darbuotojų tenka dirbti iš namų ir dėl to tampa sunkiau išlaikyti darbo bei poilsio balansą, žmonėms bendrai patiriant daugiau įtampos, trūkstant gyvo bendravimo, darbdaviai stengiasi labiau pasirūpinti ir savo personalo emocine sveikata. Dėl to į draudimo sutartis įmonės renkasi įtraukti ir su medicinos psichologų bei psichoterapeutų konsultacijomis susijusias išlaidas“, – pažymi M. Radžvilienė.
Į naujas rinkos tendencijas ir besikeičiančius klientų lūkesčius reaguoja ir draudikai, augant psichologinių konsultacijų poreikiui nusprendę sukurti naują sveikatos draudimo paslaugą, orientuotą į emocinę sveikatą. Pasirinkę šią paslaugą kaip vieną iš limitų sveikatos draudimo paslaugų pakete, apdraustieji gali gauti licencijuotų psichologinės sveikatos specialistų konsultacijas. Taip pat, skirtingai nei įprastai, konsultacijoms nėra reikalingas šeimos gydytojo siuntimas.
Kas penktas pacientas – su savanorišku sveikatos draudimu
Tuo metu „Kardiolitos klinikų“ Marketingo ir pardavimų vadovė Ernesta Juodviršienė sako, kad su darbdavio suteikiamu draudimu į klinikas besikreipiančių klientų dalis vis didėja. Šiuo metu maždaug penktadalis visų „Kardiolitos klinikų“ pacientų už asmens sveikatos priežiūros paslaugas atsiskaito darbdavio suteiktu savanorišku sveikatos draudimu.
„Daugelyje įmonių sveikatos draudimas tampa neatsiejama darbuotojo motyvacijos priemone. Matome, kad net ir karantino metu dėl veiklos suvaržymų sunkumų patiriančios įmonės stengiasi neatsisakyti darbuotojams suteikiamo sveikatos draudimo, bet verčiau siekia jį optimizuoti ir geriau pritaikyti darbuotojų poreikiams“, – sako E. Juodviršienė.
Lietuviai savo sveikata rūpinasi vis labiau
Anot specialistės, pandemija apskritai privertė žmones labiau atkreipti dėmesį į savo sveikatą, paskatino rūpintis savo organizmu. Tai taip pat darbuotojų akyse padidino sveikatos draudimo vertę. E. Juodviršienės teigimu, Lietuvoje stebimos vis ryškesnės sveikatinimosi tendencijos – gyventojai į gydytojus kreipiasi ne tik sunegalavę, bet aktyviai renkasi ir įvairias prevencines programas, į specialistus kreipiasi ankstyvoje ligų stadijoje, vos pajutę pirmuosius simptomus. Klinikų atstovės įsitikinimu, šiuo požiūriu darbdavio suteikiamas sveikatos draudimas yra išties aktualus, nes leidžia tokias medicinines paslaugas gauti paprasčiau.
„Taip pat matome, kad darbdavio suteikiamą sveikatos draudimą gyventojai vertina dėl galimybės kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas gauti greičiau. Turėdami tokį sveikatos draudimą gyventojai turi geresnes sąlygas rinktis pageidaujamo specialisto konsultacijas ar tyrimus bei derinti vizito laiką prie savo užimtumo“, – pažymi „Kardiolitos klinikų“ Marketingo ir pardavimų vadovė Ernesta Juodviršienė.
E. Juodviršienės teigimu, karantino metu didžiausias poreikis jaučiamas vidaus ligų gydytojo, neurologo, ginekologo, kardiologo ar gastroenterologo konsultacijoms. Klinikų atstovės teigimu, vidutinio vieno kliento paslaugų krepšelio suma labai priklauso nuo kiekvieno kliento sveikatos būklės ir jam suteikiamų paslaugų apimties.
ERGO Baltijos šalyse
ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Per metus ERGO Baltijos šalyse klientams apmoka žalų už beveik 143 mln. eurų. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.
Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje. Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt
Daugiau informacijos teirautis: Jolanta Karpuškienė, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje komunikacijos projektų vadovė, tel. 8 616 09090, 8 5 268 3606.