Tebesitęsiant chaosui Europos oro uostuose – vėluojant ar atšaukiant skrydžius, keliauti tampa vis sudėtingiau ir dažnai net brangiau. Juk neįsėdus į reikiamą lėktuvą svetimoje šalyje, gali prireikti papildomos nakvynės, jų pasirinkimas paskutinę akimirką – dažnai kur kas skurdesnis ir brangesnis. Negana to, dažnai prarandamas bagažas, o susižeidus gali tekti kur kas labiau paploninti piniginę – kai kur medicininės paslaugos pabrango beveik triskart. Dėl to specialistai atkreipia dėmesį į didžiausias kilti galinčias problemas ir pataria pasirūpinti kelionių draudimu, kuris kartais gali padėti sutaupyti ir itin dideles sumas.
Apsidraudžia ir dėl išaugusių kainų
ERGO Privačių klientų draudimo skyriaus ekspertė Laura Norvilaitė skaičiuoja, kad norėdami apsidrausti nuo nemalonių staigmenų, kelionių draudimą pernai gegužę įsigijo beveik 1000 keliautojų, o šiemet tuo pačiu laikotarpiu jų buvo net penkis kartus daugiau. Padėtis nepasikeitė ir prasidėjus vasarai – lyginant su praėjusių metų birželio mėnesiu, apsidraudusių keliautojų skaičius šiais metais išaugo beveik keturis kartus. Kelionių draudimo sutartimi galima apdrausti ne tik save, bet ir kitus bendrakeleivius, tad tikrasis apdraustųjų skaičius gali būti ir gerokai didesnis.
„Galima drąsiai teigti, kad apribojimų sumažinimas ir panaikinimas lėmė tai, kad padidėjo ne tik keleivių srautai, bet ir kelionių draudimo rinka. Įsigyti kelionių draudimą motyvuoja ir su sveikata susijusios problemos – šiemet keliautojai atostogaujant ar užsiimant laisvalaikio sporto veiklomis patiria daugiau sunkesnių traumų ir sveikatos sutrikimų. Štai pernai dėl Italijoje patirto infarkto atlygintos 40 tūkst. eurų gydymo išlaidos, o šiemet dėl gresiančio inkstų nepakankamumo gauta medicininių išlaidų sąskaita iš gydymo įstaigos užsienyje viršija net 100 tūkst. eurų“, – kalba L. Norvilaitė.
Ji pabrėžia, kad kelionių draudimas padengia ne tik gydymo išlaidas ūmios ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju, bet ir apdraustojo parvežimą iš užsienio valstybės į jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę tolimesniam stacionariniam gydymui, ar prireikus mirusiojo kūno repatriacijos susijusias išlaidas. Taip pat – kai kreipiamasi būtinosios medicininės pagalbos, kai patiriama ir mažesnių medicininių išlaidų dėl apsilankymo gydymosi įstaigoje ir vaistų pirkimo susirgus, susižeidus ar patyrus traumą nelaimingo atsitikimo metu. Dėl sveikatos problemų negalint keliauti namo, gresia ir tokios papildomos išlaidos kaip naujų bilietų pirkimas.
„Keliautojų kišenę šiemet gerokai paplonina ir užsienio šalyse pabrangusios gydymo kainos, kas itin pastebima lietuvių pamėgtuose kurortuose Turkijoje ir Egipte. Kai kur kainos, palyginti su praėjusiais metais, skiriasi beveik tris kartus. Tai atsispindi ir draudikų eilutėse, štai praėjusių metų gegužę išmokėta beveik 12 tūkst. eurų, o šiemet tuo pačiu laikotarpiu – daugiau nei 35 tūkst. eurų“, – pastebi ERGO atstovė.
Dažnai vėluoja ir bagažas
Kaip pastebi L. Norvilaitė dėl susidariusios situacijos oro uostuose, kai keliautojų aukso amžius virto skaudžia realybe: nepakankant darbuotojų oro uostuose, nusidriekia milžiniškos eilės, vėluoja ar atšaukiami skrydžiai, turi keistis ir tam tikri keliavimo įpročiai. Kai anksčiau keliaujant Europoje buvo rekomenduojama tarp dviejų skrydžių pasilikti mažiausiai dvi valandas, o už Europos ribų – tris, dabar reikia sekti ir vadovautis kiekvienos oro linijų bendrovės ir oro uosto rekomendacijomis jų tinklalapiuose. Tad kelionei iki reikiamų oro uosto vartų gali tekti paskirti ir kone visą pusdienį. Vis dėlto ekspertė atkreipia dėmesį, kad vėluojant skrydžiams reikia kreiptis į oro linijas, kurios ir sprendžia visus su skrydžių atšaukimu susijusius iššūkius.
„Šis laikotarpis dėl situacijos oro uostuose būna kur kas ilgesnis nei anksčiau, tačiau kartais nepakanka ir jo. Negana to, dėl gerokai padidėjusių keliautojų srautų nemažai problemų susiję su bagažu – jis vėluoja į kelionės tikslo vietą, kartais į savininkų rankas jis patenka sugadintas. Be to, esant didesniems keleivių srautams, nesnaudžia ir ilgapirščiai. Pasitaiko, kad netenkama asmens dokumentų ir asmeninių daiktų, – apie neraminančią situaciją oro uostuose pasakoja ERGO atstovė L. Norvilaitė.
ERGO Baltijos šalyse
ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 280 mln. eurų. Per metus ERGO Baltijos šalyse klientams apmoka žalų už daugiau kaip 201 mln. eurų. Beveik 640 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.
Draudimo bendrovė ERGO 2020 ir 2021 m. Lietuvoje įvardinta geriausiai klientus aptarnaujančia ne gyvybės draudimo sektoriaus įmone (remiantis bendrovės „Dive Lietuva“ slapto pirkėjo tyrimu). 2022 m. įmonė gavo atitikties ISO aplinkosaugos standartui sertifikatą. ISO 14001:2015 skirtas toms organizacijoms, kurios siekia užtikrinti sistemingą savo atsakomybės aplinkosaugos srityje valdymą, padedantį įgyvendinti darnaus vystymosi tikslų aplinkosaugos komponento uždavinius.
Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje. Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt