Po rekordinio pagal automobilių dalių vagysčių skaičių pirmojo metų mėnesio ir nerimo dėl Lietuvą užklupusios tokių nusikaltimų bangos, vasario mėnesio statistika nuteikia kiek optimistiškiau – pažymi draudikai. Draudimo bendrovė ERGO Lietuvoje sausį tokių vagysčių fiksavo daugiausiai per pastaruosius keletą metų – 76. Vis tik vasarį šis skaičius krito daugiau nei perpus ir siekė 23. Tiesa, draudikai neskuba daryti išvados, kad automobilių dalių vagys atsitraukė, ir ragina automobilių savininkus neprarasti budrumo ir pasistengti kuo geriau apsaugoti savo turtą.
Neraminanti automobilių dalių vagysčių augimo tendencija, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Žalų administravimo departamento direktoriaus Audriaus Pilčico teigimu, buvo stebima nuo praėjusiųjų metų pabaigos, o pikas fiksuotas pirmąjį metų mėnesį.
„Sausio mėnuo pagal fiksuotas automobilių dalių vagystes buvo rekordinis per pastaruosius keletą metų. Šiemet per pirmąjį metų mėnesį tokių vagysčių atvejų fiksavome maždaug 60 proc. daugiau nei sausio mėnesiais pernai ir užpernai bei gerokai daugiau nei kitais minėtų metų mėnesiais. Lyginant su praėjusių metų gruodžiu, tokių draudžiamųjų įvykių šiemet sausį registravome maždaug trečdaliu daugiau“, – sako A. Pilčicas.
A. Pilčico teigimu, per sausį automobilių savininkai patyrė beveik 170 tūkst. eurų nuostolių. Vis dėto vasario statistika jau nėra tokia dramatiška.
„Kol kas dar sunku pasakyti, ar automobilių savininkai gali jaustis ramiau, nes vasaris ir ankstesniais metais būdavo kiek ramesnis už sausį – tą lemia ir mažesnis jo dienų skaičius. Nors šiemet šis sumažėjimas yra gerokai didesnis, tačiau turi praeiti kiek daugiau laiko, kad galėtume pasakyti, ar situacija iš tiesų stabilizavosi. Bet kokiu atveju rizika tikrai išlieka ir atsipalaiduoti automobilių savininkai neturėtų. Nusikaltėliai, tikėtina, taip pat stebi situaciją ir po didesnio policijos ir žiniasklaidos dėmesio tokiems nusikaltimams metų pradžioje, galbūt tiesiog laukia, kol viskas aprims“, – svarsto A. Pilčicas.
Anot A. Pilčico, priežastimi vairuotojams neprarasti budrumo turėtų būti ir tendencija, kuomet stebimas spartus vidutinės ilgapirščių padarytos žalos dydžio augimas. Jei 2016 metais vidutinė žala siekė 930 eurų, tai pernai išaugo iki 1,2 tūkst eurų. Šiemet sausio mėn. žalų dėl tokių nusikaltimų vidurkis pasiekė jau net 2,2 tūkst eurų ribą.
Draudikų atstovo teigimu, tai iš dalies lemia vis agresyvesnės ir įžūlesnės nusikaltėlių veikimo taktikos. Siekdami pasisavinti vertingiausias automobilio dalis jie dažnai apgadina ir kitas detales, automobilio kėbulą. Pavyzdžiui, žibintai be jokių skrupulų neretai tiesiog išpjaunami taip gerokai suniokojant transporto priemonę.
„Automobilių dalių vagis pastaruoju metu itin domina ne tik naujesnių Lietuvoje populiarių markių automobilių žibintai ar veidrodėliai, bet ir brangi elektroninė įranga, multimedijos sistemos, parkuotis padedantys atstumo jutikliai. Ši įranga yra paklausi, todėl pakankamai lengvai realizuojama juodojoje rinkoje, tad ir vilioja vagis“, – sako A. Pilčicas.
Draudimo eksperto teigimu, nors vagys darosi vis įžūlesni ir nusikaltimus neretai įvykdo net ir dienos metu pakankamai atvirose vietose, tačiau tinkamos apsaugos priemonės vagysčių riziką vis tik gali gerokai sumažinti.
„Naujesnių automobilių savininkai, visų pirma, privalėtų pasirūpinti šiuolaikinėmis apsaugos sistemomis, gerokai apsunkinančiomis vagių užduotis. Tai yra ne tik signalizacija, bet ir automobilio vietos GPS sekimo sistemos, imobilizatoriai, neleidžiantys automobilio paprastai užvesti be savininko žinios. Be to, vis plačiau naudojami ir pažangūs automobilių dalių žymėjimo metodai, leidžiantys atsekti jau pavogtas dalis ir užkertantys kelią jų realizavimui juodojoje rinkoje. Be abejo, nuo didelių nuostolių daugeliu atvejų apsaugo kasko“, – būdus apsaugoti savo turtą vardija A. Pilčicas.
Galiausiai, A. Pilčico teigimu, gyventojai turėtų suprasti apie gresiančias rizikas ir nepalikti automobilių neapšviestose vietose, atokiose bei apleistose automobilių aikštelėse, nes ilgapirščiai to tik ir laukia. Anot A. Pilčico, geriausia automobilį laikyti gerai apsaugotame garaže ar saugomoje stovėjimo aikštelėje. Tokios galimybės neturintys daugiabučių gyventojai, A. Pilčico teigimu, turėtų pasvarstyti apie vaizdo stebėjimo kamerų ir, jei reikia, papildomo apšvietimo automobilių stovėjimo aikštelėje įrengimo galimybę.
„Kuo daugiau pastangų įdedama siekiant apsisaugoti, tuo didesnė tikimybė, kad vagys aplenks transporto priemonę ir nesiryš nusikaltimui“, – primena A. Pilčicas.
ERGO Baltijos šalyse
ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. 2017 m. įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Praėjusiais metais ERGO Baltijos šalyse klientams apmokėjo žalų už beveik 143 mln. eurų. ERGO veikia ir Baltarusijoje, teikdama paslaugas klientams ne gyvybės draudimo srityje. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.
Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje.
Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt
Daugiau informacijos teirautis: Jolanta Karpuškienė, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje komunikacijos projektų vadovė, tel. 8 616 09090, 8 5 268 3606.