Dėl koronaviruso pandemijos daugeliui tarptautinių ir nacionalinių verslų tenka susidurti su veiklos organizavimo ir įsipareigojimų vykdymo, o neretai – ir išlikimo rinkoje iššūkiais. Stringant įprastiems veiklos modeliams ir procesams, trūkinėjant tiekimo grandinėms, įmonės yra priverstos ieškoti naujų sprendimų, greitai prisitaikyti ir persiorientuoti. Dažnai tai reiškia būtinybę imtis veiklų, kuriose neturima patirties. Viena iš tokių veiklų yra prekių pristatymas ir krovinių pervežimas, kurio karantino metu ėmėsi nemažai bendrovių. Vis tik, draudikų teigimu, siekiant greitai persiorientuoti neapsieinama be klaidų, kurios gali lemti didelius nuostolius ar net visai paskandinti su sunkumais susiduriantį verslą.
Persiorientuodami improvizuoja
Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Specialiųjų rizikų grupės vadovės Miglės Rudinskės teigimu, jau pirmosiomis karantino savaitėmis, kai daugelis parduotuvių buvo priverstos dėl saugumo užverti duris pirkėjams, vieninteliu išsigelbėjimu tapo elektroninė prekyba. Tai lėmė stipriai išaugęs prekių pristatymo į namus poreikis. Dalis įmonių suskubo plėsti bendradarbiavimo apimtis su rinkoje veikiančiomis elektroninėmis parduotuvėmis bei kurjerių tarnybomis, kitos – ėmėsi pačios organizuoti prekių pristatymą savo transportu.
„Verslams sprendimų teko ieškoti labai greitai, daugelis įmonių neturėjo laiko tinkamai pasiruošti naujiems logistiniams iššūkiams. Kai kuriais atvejais prekes klientams įmonės ėmėsi pristatinėti tam visai nepritaikytu transportu – pavyzdžiui, lengvaisiais automobiliais. Jų salonuose tikrai ne visuomet saugiai vežami ir išties brangūs kroviniai. Tai, be abejo, sudaro sąlygas papildomiems veiklos nuostoliams patirti“, – sako M. Rudinskė.
Naujų galimybių ieško ir tradiciniai vežėjai
Draudikų atstovė pažymi, kad dėl pandemijos persiorientuoti teko ir tradicinėms pervežimų bei logistikos bendrovėms, tačiau jos – priešingai negu rinkos naujokai – yra pakankamai gerai išmokusios prie pokyčių prisitaikyti. Tokios įmonės paprastai geba lanksčiai reaguoti į kintančias krovinių pervežimo apimtis ir sąlygas. Vis tik neįprastų sprendimų, anot M. Rudinskės, teko imtis ir joms.
„Pokyčiai pervežimų sektoriuje išties matomi. Pavyzdžiui, pastebima, kad nacionalinės krovinių įmonės persiorientuoja į siuntų ir maisto produktų išvežiojimą. Taip pat suaktyvėjo krovinių pervežimai geležinkeliais, kuriuos mažiau paveikė judėjimo tarp valstybių apribojimai ir kurių paslaugų kainos nepalyginamai mažesnės nei oro ar multimodalinių pervežimų. Krovinių gabenimo veiklą ėmėsi vykdyti ir kai kurie keleivių pervežėjai. Ši tendencija ypač ryškėja oro transporto sektoriuje, kuriame keleivinių skrydžių negalinčios vykdyti oro bendrovės pradeda organizuoti krovininius reisus“, – sako M. Rudinskė.
Viena klaida gali sužlugdyti verslą
M. Rudinskės teigimu, nors greitas persiorientavimas įmonėms gali suteikti naujų galimybių ar net išgelbėti verslą nuo žlugimo, pasiruošimo ir patirties stoka neretai turi ir savo kainą.
„Krovinių pervežimas yra susijęs su daugeliu rizikų, kurių neįvertinus galima patirti didelių nuostolių. Šiuo neužtikrintumo laikotarpiu, kai daugelis įmonių turi rūpesčių dėl apyvartinių lėšų, pajamų stabilumo ir prekių tiekimo sutrikimo, tokie nuostoliai gali būti pražūtingi. Vienas prarastas didelės vertės krovinys gali lemti visos įmonės tolimesnės veiklos sutrikimus“, – pažymi M. Rudinskė.
Anot draudikų atstovės, papildomos rizikos kyla ne tik dėl krovinių vežimo tam nepritaikytu transportu, bet ir dėl patirties stokos gabenant tam tikrus specifinius krovinius – pavyzdžiui, maisto prekes, medicinines priemones, siuntas. Be to, išryškėja ir su tam tikromis transporto rūšimis susijusios rizikos. Pavyzdžiui, brangius krovinius pervežant geležinkeliais smarkiai išauga vagystės rizika.
Svarbu krovinius tinkamai apsaugoti
M. Rudinskės teigimu, dėl vagysčių patiriami nuostoliai sudaro apie 60 proc. visų su kroviniais susijusių žalų. Maždaug trečdalį nuostolių lemia krovinio temperatūros pažeidimai, o 13 proc. – blogas krovinio įpakavimas ar tvirtinimas.
Daugiausia žalų patiriama gabenant maisto produktus (24 proc.), drabužius ir avalynę (20 proc.) bei buitinę ir kompiuterinę techniką (18 proc.). Kiek daugiau nei po 10 proc. sudaro žalos, patirtos gabenant vaistus ir įrengimus.
„Siekiant užtikrinti gabenamų krovinių saugumą, svarbu juos tinkamai paruošti pervežimui. Kroviniai turi būti tinkamai supakuoti ir paženklinti. Be to, gabenimui jie turi būti pateikiami tokios temperatūros, kuri privalo būti palaikoma ir viso pervežimo metu. Svarbu pasirūpinti ir reikiama krovinių dokumentacija bei aiškiai pateikti informaciją vežėjui. Patariame itin atidžiai rinktis pervežimo ir sandėliavimo partnerius – šiuo atveju vertėtų vadovautis ne kaina, o rekomendacijomis ar savo turima patirtimi dirbant su konkrečiu partneriu. Jei svarstomas naujas krovinių gabenimo maršrutas ar būdas, reikėtų gerai pasverti su juo susijusias galimas naudas ir rizikas. Be abejo, norint išvengti nuostolių, reikėtų laiku pasirūpinti krovinių draudimu“, – sako M. Rudinskė.
Anot M. Rudinskės, šios priemonės leidžia sumažinti krovinio praradimo riziką ir išvengti įmonei galimai lemtingų nuostolių šiuo iššūkių verslams metu.
ERGO Baltijos šalyse
ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Per metus ERGO Baltijos šalyse klientams apmoka žalų už beveik 143 mln. eurų. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.
Draudimo bendrovė ERGO Lietuvoje įvardinta geriausiai klientus aptarnaujančia draudimo sektoriaus įmone 2019 m. (remiantis bendrovės „Dive Lietuva“ slapto pirkėjo tyrimu).
Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje. Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt
Daugiau informacijos teirautis: Jolanta Karpuškienė, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje komunikacijos projektų vadovė, tel. 8 616 09090, 8 5 268 3606.