Turbūt kone kiekvieną vairuotoją yra užplūdusios blogos emocijos, kai jam staigmena tapo priešais jį eisme dalyvavusio automobilio veiksmai. Laimė, jei toks manevravimas nerodant įspėjamojo posūkio signalo baigiasi laimingai ir nereikia pildyti eismo įvykio deklaracijos. Deja, dažnai pasitaiko ir nelaimingų nutikimų. Todėl draudimo ekspertas primena, kada reikia naudoti įspėjamąjį posūkio signalą, kada jo reikėtų vengti ir kas gresia nusižengus.
Primirštamos ir esminės taisyklės
Mokantis kelių eismo taisyklių į galvą įkalama ir vėliau turbūt nebepamirštama, kad įspėjamąjį posūkio signalą būtina rodyti norint pasukti į kairę ar dešinę, tačiau, panašu, dažnai primirštamos kitos esminės taisyklės. Draudimo bendrovės ERGO Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius primena, kad įspėjamąjį posūkio signalą reikia rodyti ir prieš transporto priemonei pradedant judėti kelyje.
„Būtina įsidėmėti, kad įspėjamaisiais posūkio signalais pranešame apie numatomus atlikti veiksmus, tad ir tuomet, kai įsiliejame į eismą. Šis kitų įspėjimas būtinas ir apvažiuojant kliūtį, prieš apsisukant ar išvažiuojant iš žiedinės sankryžos. Deja, neretas eismo dalyvis pamiršta, kad kitus vairuotojus reikia informuoti persirikiuojant iš vienos eismo juostos į kitą, netgi lenkiant. Verta prisiminti, kad kartais įspėjamąjį posūkio signalą būtina rodyti net neišsukant iš pagrindinio kelio, jei jis sukasi, o šalia atsiranda šalutinis kelias“, – teigia specialistas ir priduria, kad neatsargus vairavimas gali būti itin pavojingas keliaujant su prikabinta priekaba.
Svarbus – savalaikiškumas
R. Pocius pastebi, kad nemaža problema kelyje tampa ir tai, kad įspėjamasis posūkio signalas rodomas ne laiku, pavyzdžiui, jau pradėjus veiksmą. Toks elgesys ne tik pažeidžia kelių eismo taisykles, nurodančias, kad įspėjamąjį posūkio signalą reikia rodyti gerokai prieš manevrą, jo metu ir dar šiek tiek jį pabaigus, bet ir sukelia avarines situacijas.
„Paskutinę akimirką nulenkta įspėjamojo posūkio signalo svirtelė ne tik sukelia kitų nepasitenkinimą, bet ir dažnai nepalieka laiko iš paskos važiuojančio automobilio vairuotojui sureaguoti ar išvengti susidūrimo. Svarbu prisiminti, kad signalą rodantis vairuotojas neįgyja važiavimo pirmumo teisės, todėl prieš atliekant veiksmą kelyje reikia pasižiūrėti į galinio vaizdo ir šoninius veidrodėlius, itin atidiems reikėtų būti sukant į dešinę, nes taip galima užkirsti kelią dviratininkams. Tad neteisingai pranešus apie kelyje ketinamą atlikti veiksmą, gali likti kaltas pats, nors tam dažniausiai prireikia vaizdo registratoriaus ar eismą stebinčių kamerų įrašų“, – tendencijomis dalinasi pašnekovas.
Drausmina ir baudomis
Problemų galima pridaryti ir pernelyg dažnai naudojant įspėjamąjį posūkio signalą – juk taip gali būti klaidinami kiti eismo dalyviai. Pavyzdžiui, verta prisiminti, kad įspėjamasis posūkio signalas nenaudojamas įvažiuojant į žiedinę sankryžą, jo reikėtų vengti likus nemažai kelio iki sankryžos. R. Pocius akcentuoja, kad nuo atsakomybės neatleidžia net ir tai, jei įspėjamasis posūkio signalas neveikia – tuomet apie ketinamus atlikti veiksmus kelyje reikia pranešti ranka: prieš atliekant posūkį į kairę, apie jį informuojama į šoną ištiesus kairę ranką, o norint sukti į dešinę – kairę ranką reikėtų ištiesti per alkūnę statmenai į viršų.
„Neveikiantis įspėjamasis posūkio signalas eismo saugumui yra toks pat svarbus kaip ir bet koks kitas transporto priemonės gedimas. Juk tuomet vairuojame netvarkingą, kitiems pavojų galintį kelti automobilį. Ne veltui už įspėjamojo posūkio signalo nerodymą esant technikos gedimams, apie savo veiksmus kelyje nepranešant ar pranešant per vėlai, kitų eismo dalyvių klaidinimą, yra numatytos 30–90 eurų siekiančios baudos. Todėl tiek norint išvengti baudų, tiek užtikrinant saugesnį eismą, skatinčiau rodyti daugiau pagarbos kitiems eismo dalyviams, prižiūrėti įspėjamuosius posūkio signalus, sningant juos nuvalyti ir dažniau pagalvoti, kaip skaudžiai gali atsiliepti ne laiku ar išvis nepajudinta įspėjamojo posūkio signalo svirtelė“, – linki ERGO atstovas.