Didieji šalies miestai praėjusią savaitę pradėjo šildymo sezoną, o ugniagesiai – gelbėtojai jau dabar su įtampa laukia šio laikotarpio. Kaip rodo kasmetinė statistika, daugiausia gaisrų, nuostolių ir aukų būna vos atšalus orams ir pradėjus šildyti namus. Per devynis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 7765 gaisrai – tai yra mažiausias šio periodo gaisrų skaičius per pastarąjį dešimtmetį, tačiau nepaisant to, lietuviai dar neišmoko tinkamai ir saugiai šildyti savo namų.
Tiksinti bomba – neišvalyti kaminai ir krosnys
Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius pastebi, kad nelaimių priežastimi dažniausiai tampa per mažas gyventojų dėmesys saugiam būsto apšildymui ir esminių priešgaisrinės saugos taisyklių nesilaikymas.
„Šaltuoju metu laiku gaisrai dažnai kyla dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, netvarkingos elektros instaliacijos ir neatsargaus elektros prietaisų naudojimo. Dažniausia nelaimių gyvenamuosiuose namuose priežastimi tampa neišvalyti dūmtraukiai, o nuo krosnies ar židinių iškritusios žiežirbos pridaro dar daugiau žalos“, – pasakoja T. Nenartavičius.
„ERGO Insurance“ Lietuvoje per praėjusį šildymo sezoną užregistravo 81 gaisro atvejį, o jų metu patirtų nuostolių suma, kurią išmokėjo draudimo įmonė, siekė beveik 1,3 mln. eurų.
„Norint išvengti didelės nelaimės, reikėtų patikrinti krosnis, dūmtraukius ir židinius bei įvertinti ventiliacinės sistemos efektyvumą. Gyventojai pamiršta, kad patalpų šildymas dujinėmis viryklėmis ar orkaitėmis yra griežtai draudžiamas – dėl to taip pat kyla nemažai nelaimių. Gaisrai namuose, šildomuose krosnimis, dažnai kyla dėl to, kad jos būna perkaitinamos, atsiranda plyšių kaminuose, pro kurias gali prasiveržti ugnis“, – pasakoja draudimo ekspertas.
Pasak T. Nenartavičiaus, nemaloniai stebina dalies gyventojų išradingumas, kurie, rizikuodami savo ir aplinkinių gyvybe bei sveikata, sugalvoja krosnis įkurti pildami įvairius degiuosius skysčius.
Gaisrų mažėja, tačiau gelbėjimo darbų netrūksta
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos vyriausias specialistas Aurimas Gudžiauskas sako, kad dažniausiai žmonės apie saugumą ima galvoti tik atsitikus nelaimei. „Nemaniau, kad man taip atsitiks“ – prisipažįsta gyventojai, kai ugnis jau būna supleškinusi namus.
„Deja, tačiau gyventojai vis dar galvoja, kad nelaimė juos aplenks. Todėl primenu visiems, kad kūrenant krosnį reikėtų ją patikrinti prieš kiekvieną šildymo sezoną ir, žinoma, nepamiršti išvalyti dūmtraukių – tai daryti reikia ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius. Ugniagesiai kiekvienais metais daugiau kaip 600 kartų vyksta gesinti kaminuose užsidegusių suodžių“, – pataria A. Gudžiauskas.
Specialisto teigimu, jis dažnai susiduria su žmonėmis, kurie sako, kad neturi laiko tinkamai krosnių ar kaminų priežiūrai, ar kad jiems trūksta lėšų. Dėl tokio požiūrio ir kyla gaisrai, kurie atima iš žmonių ne tik namus ir juose esantį turtą, bet net ir gyvybę.
„Per devynis šių metų mėnesius gaisruose žuvo net 69 žmonės, iš jų – 3 vaikai, 128 gyventojai patyrė įvairias traumas. Ypač skaudu, kai dėl saugumo taisyklių nesilaikymo gaisrų metu žūsta žmonės. Šiais metais sausio mėnesį Pasvalio rajone viename iš medinio namo butų kilo gaisras, kūrenant krosnį. Jo metu žuvo mažametis vaikas ir vyras. Balandžio mėnesį Kalvarijos savivaldybėje dėl krosnies ir dūmtraukio pažeidimų kilusio gaisro metu taip pat žuvo vaikas. Kiekvienas gaisras – didelė nelaimė, todėl kur kas geriau jų išvengti tinkamai pasiruošus šildymo sezonui“, – pasakoja A. Gudžiauskas.
Saugumas namuose – misija įmanoma
Pasak A. Gudžiausko, ugnis po namus gali išeiti „pasivaikščioti“ vien dėl neuždarytų krosnies durelių, o gaisras gali kilti ir laikant per arti degias medžiagas ar bandant jomis įkurti ugnį.
Šiemet kilusių gaisrų pagrindinės priežastys – pašalinis ugnies šaltinis (26 proc. visų gaisrų), neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi (19 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai (9 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (7 proc.) ir kt.
Draudimo eksperto T. Nenartavičiaus teigimu, labai svarbu ne tik pasirūpinti visos šildymo sistemos tvarka ir kokybe, bet ir elgtis apgalvotai – neišeiti iš namų, kai kūrenasi krosnis, nepalikti jos prižiūrėti mažamečiams vaikams, nelaikyti atvirų krosnies durelių, o baigti ją kūrenti reikia ne vėliau kaip prieš dvi valandas iki išėjimo iš namų.
ERGO Baltijos šalyse
ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro daugiau kaip 206 mln. eurų. ERGO Baltijos šalyse klientams vidutiniškai apmokama žalų už 133 mln. eurų per metus. ERGO veikia ir Baltarusijoje, teikdama paslaugas klientams ne gyvybės draudimo srityje. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.
Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje.
Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt
Daugiau informacijos teirautis: Lina Jakučionienė, ERGO draudimo grupės Baltijos šalyse korporatyvinės komunikacijos direktorė, tel. (8 5) 268 3076, 8 652 68614.