Nors iš pirmo žvilgsnio degalinė gali pasirodyti niekuo neišsiskiriančia vieta, iš tiesų čia vairuotojams reikia būti atidiems. Draudikai pastebi, kad nemažai incidentų degalinėse kyla dėl vairuotojų išsiblaškymo, neatidumo ir nepaisant Kelių eismo taisyklių (KET). Nutrauktos degalinės kolonėlių žarnos, aplamdytos transporto priemonės ar į automobilio baką įstatytas ne tos rūšies pistoletas – tai bėdos, kurios, anot draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko, dažniausiai nutinka vairuotojams ir gali stipriai patuštinti pinigines.
Tampa rimtais pažeidėjais
Atvyksta į degalinę, įsipila degalų, už juos susimoka ir sėdę prie vairo nuvažiuoja, o degalų pistoletas taip ir lieka bake. Toks scenarijus, pasak draudimo eksperto R. Bieliausko, Lietuvoje yra ne naujiena. Anot jo, kai kuriais atvejais būna nutraukiamas tik pats pistoletas, o kartais iš paskos velkasi ir dalis žarnos.
„Skubėdami ar išsiblaškę vairuotojai tinkamai nepasirūpina degalų žarna, jos nesugrąžina į kolonėlę. Neretai būna ir taip, kad peržiūrėjus incidento vaizdo įrašą paaiškėja, jog vairuotojas, pildamasis degalus, tiesiog kalbėjo telefonu. Būtent šis faktorius dažnai tampa minėtų nesėkmių priežastimi“, – pasakoja R. Bieliauskas.
Draudimo įmonės atstovo teigimu, vos tik nutraukę žarną ar pistoletą vairuotojai įprastai iškart supranta, kas įvyko, bet retkarčiais to nepastebi ir su kolonėlės konstrukcijos dalimi išvažiuoja į kelią. Tokioje situacijoje vairuotojai gali prisidaryti daug nemalonumų.
„Jeigu apgadinote kolonėlę ir apie tai iškart pranešėte policijai ar pačiai degalinei – viskas gerai. Tokie incidentai įprastai laikomi draudžiamaisiais, o tinkamai užpildžius eismo įvykio deklaraciją nuostolių atlyginimu pasirūpins vairuotojo draudikas. Bet jei vairuotojas paliko degalinės teritoriją nepranešęs apie padarytą žalą, gali būti traktuojama, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos“, – perspėja R. Bieliauskas.
Jis priduria, kad, priklausomai nuo aplinkybių ir surinktų įrodymų, pripažinus vairuotoją kaltu pabėgus iš eismo įvykio vietos, draudikas regreso teise gali išsireikalauti pinigų už padarytą žalą. Toks manevras gali užtraukti ir piniginę baudą nuo 600 iki 850 eurų, taip pat galima netekti vairuotojo pažymėjimo nuo vienerių iki trejų metų.
Pasukus raktelį – didžiuliai nuostoliai
Nutraukti kolonėlių pistoletai ir žarnos nėra vienintelė problema, su kuria vairuotojai gali susidurti degalinėje. Kaip pasakoja R. Bieliauskas, vis dar pasitaiko atvejų, kai vairuotojai tiesiog įsipila ne tos rūšies degalų. Taip gali nutikti tiek dėl pačių vairuotojų, tiek dėl degalinės personalo kaltės. Draudimo bendrovės atstovas atskleidžia, kad vairuotojui pačiam susipainiojus ir į baką pripylus automobiliui netinkamų degalų, įvykis nebūtų laikomas draudžiamuoju.
„Čia reikia išskirti du atvejus. Jeigu vairuotojas pats į dyzelinį automobilį pripila benzino, pagal kasko to nelaikytume draudžiamuoju įvykiu, bet techninės pagalbos paslaugą suteiktume. Tokių atvejų pasitaiko, tada pagal ERGO pagalbos kelyje draudimo sąlygas automobilis nugabenamas į remonto dirbtuves, išsiurbiami sumaišyti degalai ar atliekamas remontas. Pasekmės dėl sumaišymo nėra apmokamos. Kitas atvejis – jeigu iš dyzelino pistoleto bėga benzinas. Taip kartais nutinka, kai benzinvežių vairuotojai sumaišo talpas. Toks įvykis jau būtų draudžiamasis pagal kasko“, – sako R. Bieliauskas.
Jis priduria, jog benzinvežių vairuotojai talpas dažniau supainioja automatinėse degalinėse, tačiau ir tokie atvejai reti. Kur kas dažniau suklysta patys vairuotojai: tokie įvykiai dažnesni laikinai naudojant pakaitinį automobilį ar išsiblaškius. Vis dėlto įpylus netinkamų degalų vairuotojų gali laukti nuostoliai nuo šimto iki daugiau nei tūkstančio eurų. Viskas priklauso nuo to, ar automobilis buvo užvestas, ar ne.
„Jeigu automobilio bake atsidūrė ne tos rūšies degalų, svarbiausia neužvesti automobilio. Šį nugabenus į servisą ir išvalius degalų sistemą, galima apsieiti su santykinai mažais nuostoliais, siekiančiais apie 100 eurų. Užvedus automobilį variklis gali kaip mat sugesti, o tada remonto kaštai gali siekti išties apvalią sumą“, – pasakoja R. Bieliauskas.
Pamiršta svarbią taisyklę
Draudimo įmonės atstovas primena, kad išsiblaškymas, neapsižiūrėjimas ar primirštos KET degalinėse kelia ir daugiau rizikų. Būtent degalinės teritorijoje dažnai įvyksta smulkių techninių eismo įvykių, kurių nuostoliai nėra dideli, bet gali apkartinti dieną. Tokie smulkūs eismo įvykiai dažniausiai kyla pamiršus vieną svarbią taisyklę.
„Dešiniosios rankos taisyklę tikriausiai gaubia kažkokia mistika, nes būtent šį punktą vairuotojai labai dažnai pamiršta arba tiesiog nežino, kokiose situacijose jį taikyti. Dažniausiai degalinės teritorijoje nėra kelio ženklų ir čia reikia vadovautis būtent šia taisykle. Deja, tą žino ne visi ir galiausiai sukelia avariją kone lygioje vietoje“, – aiškina R. Bieliauskas.
Draudimo ekspertas pataria, kad, nežinant kelio pirmumo ar nepastebėjus jį nurodančių ženklų, tokiose situacijose derėtų elgtis taip, lyg būtų važiuojama šalutiniu keliu.
„Būna situacijų, kai vairuotojai pamiršta šią svarbią taisyklę ar jos tiesiog nepritaiko. Tiesa, kartais tokie svajotojai atsitrenkia ne tik į kitus automobilius, bet stokodami koncentracijos – į degalų kolonėles, degalinės pastatą ar kitus objektus. Tad lieka tik pabrėžti, kad vairavimas visada ir visur reikalauja budrumo ir maksimalaus dėmesio, vengiant bet kokios pašalinės veiklos“, – pataria draudimo bendrovės ERGO atstovas.
ERGO Baltijos šalyse
ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Per metus ERGO Baltijos šalyse klientams apmoka žalų už beveik 143 mln. eurų. ERGO veikia ir Baltarusijoje, teikdama paslaugas klientams ne gyvybės draudimo srityje. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.
Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje.
Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt
Daugiau informacijos teirautis: Jolanta Karpuškienė, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje komunikacijos projektų vadovė, tel. 8 616 09090, 8 5 268 3606.