Važiuodami užmiestyje vairuotojai yra priversti vis atidžiau stebėti ne tik anksčiau tamsos apgaubiamą kelią, bet ir būti pasiruošę galimam netikėtam pavojui iš šalia besidriekiančių miškų ar laukų. Ekspertų teigimu, rudenį suaktyvėjanti laukinių žvėrių migracija didina automobilių susidūrimo su į kelią išbėgusiais miško gyventojais riziką. Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas skaičiuoja, kad tokių atvejų šiemet iš viso užfiksuota 316, o per pirmąsias rudens savaites dėl šių eismo įvykių į draudikus kreipėsi kelios dešimtys vairuotojų.
Anot R. Bieliausko, susidūrimų su laukiniais žvėrimis metu ne tik apgadinami automobiliai, bet ir sužalojami žmonės, o tokių įvykių metu patirtos žalos šiemet siekė daugiau nei 416 tūkst. eurų.
„Susidūrimo su stirna, briedžiu, šernu ar kitu laukiniu gyvūnu rizika išauga pavasarį ir rudenį, kai žvėrys migruoja ir gali netikėtai iššokti į kelią. Eismo įvykio tokiais atvejais dažnai būna sunku išvengti, nes žvėris dažnai iššoka tiesiai po ratais. Automobilio greitis tokiose situacijose gali būti lemiamu veiksniu, nuo kurio priklauso galimybės išvengti susidūrimo ar jo pasekmės. Dėl to visuomet svarbu pasirinkti saugų greitį, o važiuojant miškingose vietovėse, ypatingai tamsiu paros metu, dar atsakingiau žiūrėti į šią kiekvienam vairuotojui tenkančią pareigą“, – sako R. Bieliauskas.
Draudimo eksperto teigimu, ypatingai atidūs vairuotojai turėtų būti tuose kelio ruožuose, kur apie laukinių žvėrių pavojų įspėja kelio ženklai. Čia reikalinga maksimali vairuotojo koncentracija ir dėmesingumas. Važiuojant tokiose kelio atkarpose reikėtų ne tik atsargiau spausti greičio pedalą, bet ir laikytis didesnio atstumo nuo priekyje važiuojančių automobilių, kurių vairuotojams gali tekti staigiai stabdyti pamačius žvėrį kelyje. Be to, miškingose vietovėse itin atsargiai reikėtų lenkti kitas transporto priemones, važiuoti į įkalnes ar posūkiuose.
„Automobilį vairuojant tamsiu paros metu susidūrimo rizika dar labiau padidėja, kadangi daugelis laukinių žvėrių sutemus yra aktyvesni, juos gali būti sunkiau pastebėti. Be to, važiuojant miškingomis vietovėmis tamsiu paros metu rekomenduojama išsijungti ilgąsias šviesas. Dėl jų į kelią išbėgęs gyvūnas gali tiesiog sustingti vietoje“, – pažymi R. Bieliauskas.
Draudikų atstovo teigimu, iš anksto pastebėjus žvėrį kelyje nereikėtų stengtis jo nubaidyti garsiniu signalu ar mirksint šviesomis. Tai žvėrį gali tik dar labiau išgąsdinti, jis gali imtis elgtis agresyviai, pulti automobilį ar tiesiog blaškytis kelyje taip sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams. Jei gyvūnas nuo kelio nesitraukia, yra sužeistas, reikėtų apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112. Jei per kelią eina būrys gyvūnų, reikia sustoti ir įsijungus avarines šviesas palaukti kol jie visi pereis į kitą kelio pusę ir įeis į mišką.
Be to, R. Bieliauskas atkreipia vairuotojų dėmesį, kad praleidus vieną gyvūną, po kurio laiko į kelią gali iššokti ir paskui einantys jo giminaičiai.
„Nepavykus išvengti susidūrimo su žvėrimi, nereikėtų iš karto artintis prie gyvūno. Sužeistas žvėris gali būti šoko būsenoje ir pulti besiartinantįjį. Užmušto žvėries taip pat negalima pasiimti su savimi ar tiesiog palikti ant kelio. Visuomet tokiais atvejais reikia informuoti policiją, kuri užfiksuoja eismo įvykį. Vairuotojams, kurie savo transporto priemones yra apdraudę Kasko draudimu, tokių eismo įvykiu metu patirtą žalą atlygina draudimo bendrovė, jei, žinoma, apie incidentą ji yra laiku informuojama“, – sako R. Bieliauskas.
Anot draudimo eksperto, pavojingiausi vairuotojų ir automobilio keleivių sveikatai bei gyvybei yra susidūrimai su stambiais miško gyvūnais – briedžiais ar elniais. Susidūrimo metu pro priekinį stiklą jie gali patekti į automobilio vidų ir taip sužaloti juo važiuojančiuosius. Skaudžių nelaimių, R. Bieliausko teigimu, įvyksta ir vairuotojams bandant išvengti susidūrimo su žvėrimis, staigiai metantis į priešingą kelio juostą ar kelkraštį. Tokiais atvejais pasekmės gali būti netgi daug skaudesnės nei tiesioginio susidūrimo su gyvūnu metu.
ERGO Baltijos šalyse
ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro daugiau kaip 206 mln. eurų. ERGO Baltijos šalyse klientams vidutiniškai apmokama žalų už 133 mln. eurų per metus. ERGO veikia ir Baltarusijoje, teikdama paslaugas klientams ne gyvybės draudimo srityje. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.
Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje.
Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt
Daugiau informacijos teirautis: Lina Jakučionienė, ERGO draudimo grupės Baltijos šalyse korporatyvinės komunikacijos direktorė, tel. (8 5) 268 3076, 8 652 68614.