Laukas privalomas Neteisingas el. pašto formatas Per mažas simbolių kiekis Per didelis simbolių kiekis Prašome įvesti vardą Prašome įvesti pavardę Prašome nurodyti telefono numerį Įveskite teisingą telefono numerį Prašome įvesti el. pašto adresą Įveskite teisingą el. pašto adresą Prašome pažymėti, kad susipažinote su sąlygomis Tik skaičiai Prašome įrašyti teisingą asmens kodą Prašome patikslinti įvykio vietą Prašome įvesti informaciją apie įvykį, ligą, traumas, aplinkybių aprašymą, simptomus, taikytą gydymą Patirtų nuostolių suma turi būti išreikšta tik skaitmenimis Suvestas nepakankamas simbolių skaičius, turi būti 16 skaitmenų Suvestas per didelis simbolių skaičius, turi būti 16 skaitmenų Bagažo pristatymo vieta turi būti išreikšta tik raidėmis 1 mėn. 3 mėn. 6 mėn. Šiemet 1 m. 3 m. 5 m. 10 m. Visas

Visos naujienos

2018.03.05

Šaltis už lango: įvardino sportuojančių lauke klaidas

Nepaisant prasidėjusio kalendorinio pavasario, Lietuvoje besitęsiantys žvarbūs orai džiugina žiemos pramogomis, tačiau dažnai jie lemia ir pavojus. Lauke sportuoti mėgstančių žmonių traumos tyko praktiškai ant kiekvieno kampo. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje duomenimis, termometrų stulpeliams pastarosiomis dienomis užsilaikius gerokai žemiau nulio, padaugėja specifinių, su žiemos sportu susijusių traumų.

Sporto klubo „Impuls“ asmeninio trenerio Deimanto Vaitkevičiaus teigimu, bene dažniausiai pasitaikanti sporto entuziastų klaida žiemą – pasiruošimo trūkumas ir netinkama apranga.

„Bėgikai žiemą dažnai sau sukelia nereikalingą papildomą krūvį. Sporto entuziastai taip pat neretai būna apsirengę netinkamais rūbais arba vilki per šiltą aprangą. Pavyzdžiui, medvilniniai rūbai greitai drėksta, bet negarina prakaito, dėl to žmogus gali itin greitai sušalti. Analogiška situacija, jei žmogus apsivelka per daug rūbų – tuomet bėgdamas labai greit sukaista. Sportuoti žiemą nėra lengva, todėl į lauką išeiti neapšilus viduje – blogas sprendimas. Visiems rekomenduoju prieš einant į lauką padaryti bent minimalų apšilimą“, – sako D. Vaitkevičius

Sportuojant lauke žiemą, anot specialisto, labai svarbu, kad apranga ne tik apsaugotų visas kūno dalis, nevaržytų judesių, bet ir nekauptų drėgmės, jos taip pat nepraleistų ir iš išorės. Treneris įspėja šiuo laikotarpiu nepersistengti ir sportuoti pagal savo fizinį pajėgumą. Jo teigimu, po intensyvios veiklos negalima iškart sustoti, o raumenų tempimą atlikti reikėtų uždarose patalpose.

„Jei žiemą lauke sportuoja pradedantysis – vertėtų pradėti nuo 20 – 30 min. žemo intensyvumo aerobinės veiklos, pamažu didinant užsiėmimų trukmę iki 30 – 60 min. 3 – 6 kartus per savaitę vidutiniu intensyvumu. Tokios yra Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijos žmonėms, norintiems sustiprinti širdies ir kraujagyslių sistemą, padidinti griaučių raumenų pajėgumą ir išlaikyti optimalų kūno svorį“, – atkreipia dėmesį treneris.

Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Rizikų vertinimo ir produktų vystymo skyriaus vadovė Audronė Kupliauskienė sako, kad netinkama treniruočių metodika, bloga sporto įrenginių būklė ar netinkama sportuojančiojo apranga bei avalynė gali tapti rimtos traumos priežastimi. Draudikų atstovė primena, kad gyventojams lauke šaltuoju metu reikia elgtis ypač atsargiai ir atidžiai, nes žiemą padaugėja specifinių, su žiemos sportu susijusių traumų.

„Žiemą išauga pavojus paslysti, pasitempti raiščius, susitraumuoti sąnarius ar tiesiog nukritus ant žemės – susilaužyti ranką ar koją. Bėgant slidžiu paviršiumi traumų tikimybė išauga dar daugiau. Žiemą žmonės dažnai užsiima rogučių sportu, slidinėjimu ir čiuožimu, todėl reikėtų nepamiršti, kad skaudžiausios nelaimės dažnai įvyksta susiduriant su kitais žmonėmis, nesilaikant saugaus atstumo ir neturint reikiamos sportinės apsaugos. Susidūrus su kietu sniegu ar ledu, galima patirti rimtą galvos ir stuburo traumą, todėl šalmas yra būtinas komponentas kiekvienam žiemos sporto entuziastui“, – sako A. Kupliauskienė.

Draudikų atstovė pažymi, kad jei šiuo periodu planuojama vykti slidinėti į kalnus, reikėtų kreiptis į sporto specialistus ir užsisakyti bent kelias pirmines treniruotes.

„Dažniausia sporto entuziastų klaida, dažnai pasibaigianti trauma – savivalė ant kalnų. Neretai nemokėdami sporto technikos, nespėję laiku sureaguoti ir sustoti, žmonės ne tik patys patiria traumas, bet ir sužeidžia kitus. Prieš vykdami į kalnus visada kreipkitės į sporto specialistus, nueikite į papildomas treniruotes bei susipažinkite su konkrečios sporto šakos instruktažu, nes nepasiruošę sportui žiemą galite sulaukti nemalonių staigmenų. Kalnų slidinėjimas ir snieglenčių sportas – ekstremaliausios žiemos sporto šakos, kuriose įvairaus sudėtingumo traumų tikimybė bene didžiausia“, – atskleidžia A. Kupliauskienė.

Prieš pradedant slidinėjimo sezoną ir ruošiantis vykti į kalnus, treneris D. Vaitkevičius pataria bent porą mėnesių pasportuoti sporto klube, sustiprinti širdies ir kraujagyslių sistemą, padidinti bendrą kūno ištvermę ir lavinti reakciją.
    
„Slidinėjant stipriai apkraunamai apatinių galūnių raumenys, todėl labai svarbu skirti nemažai laiko kojų tvirtumui ir jėgos didinimui. Juk slidinėsite, greičiausiai, ne vieną dieną, tad kojos turėtų būti pasiruošusios krūviui. Patys paprasčiausi pratimai būtų – įvairūs pritūpimai ir įtūpstai vietoje arba judant įvairiomis kryptimis ant stabilių ar nestabilių paviršių. Vykstantiems į kalnus pirmą kartą rekomenduoju pasimokyti slidinėjimo/čiuožimo technikos arenoje, kalnuose ar su instruktoriais“, – sako D. Vaitkevičius.

Treneris D. Vaitkevičius primena, kad norintys žiemą sportuoti tinkamai, turi susirūpinti savo mitybos racionu.

„Žiemą nepatariu laikytis jokių dietų, valgyti subalansuotą ir sveiką maistą, stengtis į racioną įtraukti daugiau daržovių, grudų, riešutų, sėklų bei sveikųjų riebalų. Kalorijų trūkumas susilpnina mūsų imunitetą, o dėl to galima greičiau susirgti, ypač jei apkraunate savo organizmą intensyviomis treniruotėmis“, – sako D. Vaitkevičius.

 

ERGO Baltijos šalyse

ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. 2017 m. įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Praėjusiais metais ERGO Baltijos šalyse klientams  apmokėjo žalų už beveik 143 mln. eurų. ERGO veikia ir Baltarusijoje, teikdama paslaugas klientams ne gyvybės draudimo srityje. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.

Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje.

Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt  

Daugiau informacijos teirautis: Jolanta Karpuškienė, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje komunikacijos projektų vadovė, tel. 8 616 09090, 8 5 268 3606.

EN