Šį savaitgalį Lietuvoje siautęs lietus ir audros pridarė dar daugiau žalos nei ankstesnės liūtys. Jei prieš gerą savaitę skandinęs lietus privertė už galvų griebtis ne vieną vairuotoją, tai šį savaitgalį didžiausi nuostoliai padaryti žmonių turtui. Skraidė batutai, nukentėjo lauko baldai, dužo šiltnamių stiklai, buvo ir lietaus užlietų butų.
Didžiausios žalos – gyventojų turtui
Savaitgalio audros Lietuvoje ne tik atgaivino gyventojus ir leido bent trumpam įkvėpti gaivesnio oro – gamtos stichija pridarė nemažai žalos – draudimo bendrovės ERGO Turto žalų administravimo skyriaus vadovas Mindaugas Ratkevičius komentavo, kad šio savaitgalio nuostoliai gyventojų turtui vis dar registruojami, tačiau tikėtina, kad pastarieji gyventojų turtui bus dukart didesni nei po ypač lietingos liepos 6-osios, kai iš viso sulaukta daugiau nei 100 gyventojų kreipinių dėl gamtos stichijų padarytos žalos. Dauguma jų – klientų gyvenamajam turtui: audra vertė medžius, kurie krisdami suniokojo lauko baldus, tvoras, stiprus vėjas kėlė į orą batutus, laužė sūpynes, pasitaikė, kad pro paliktus atvirus langus lietus užtvindė butą – nepataisomai sugadino grindis, lubas ir net televizorių.
„Kiekvieną vasarą vidutiniškai sulaukiame apie 500 kreipinių dėl gamtos stichijų padarytų nuostolių apdraustam žmonių turtui. Nors vasara tik įpusėjo, į mus jau kreipėsi daugiau kaip 200 gyventojų, skaičiuojame, kad atlyginamos žalos dydžio vidurkis yra 1000 eurų“, – situaciją komentavo ERGO atstovas.
Didelių nuostolių galima išvengti
Didelių nuostolių galima išvengti tinkamai pasirūpinus lauke paliktu turtu: lauko baldais, batutais, sūpynėmis – juos reiktų palikti pritvirtintus arba dar geriau – įnešti į uždarą patalpą, pavyzdžiui, garažą, lauke nepalikti vazų, lauko skėčių. Išvykstant iš namų svarbu uždaryti langus, stoglangius, nes užklupus liūčiai pro atvirus langus lengvai pateks vanduo.
„Atsitikus įvykiui po liūties ar audros, būtų gerai pirmiausia užfiksuoti padarytą žalą. Pats gyventojas, jei tik leidžia galimybės, gali tiesiog telefonu nufotografuoti apgadintą turtą ir perduoti informaciją draudikui. Tuomet reikia imtis veiksmų žalai mažinti. Patalpų užliejimo atveju – semti vandenį, užsandarinti ertmes, pro kurias bėga vanduo, sausinti patalpas. Jeigu reikia pagalbos užsandarinant atsiradusias ertmes, kviečiame telefonu pasikonsultuoti su ERGO draudimo ekspertais. Remdamiesi gyventojų padarytomis nuotraukomis, jie taip pat įvertina, ar į įvykio vietą reikia siųsti ekspertus papildomai apžiūrai. Tais atvejais, jei turtą apgadino ne gyventojui priklausantis objektas, pavyzdžiui, medis, konstrukcija, stogo danga, įvykį reikia registruoti policijoje“, – sakė M. Ratkevičius.
ERGO Baltijos šalyse
ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Per metus ERGO Baltijos šalyse klientams apmoka žalų už beveik 143 mln. eurų. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.
Draudimo bendrovė ERGO 2021 m. Lietuvoje įvardinta geriausiai klientus aptarnaujančia draudimo sektoriaus įmone (remiantis bendrovės „Dive Lietuva“ slapto pirkėjo tyrimu). Šį titulą bendrovė pelnė antrą kartą iš eilės.
Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje. Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt
Daugiau informacijos teirautis: Jolanta Karpuškienė, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje komunikacijos projektų vadovė, tel. 8 616 09090, 8 5 268 3606.