Kelionės automobiliu saugumas priklauso ne tik vairuotojo įgūdžių ir patirties, kelių eismo taisyklių išmanymo bei atsargumo, bet ir nuo techninės automobilio būklės. Važinėti techniškai tvarkinga transporto priemone įpareigoja ir kelių eismo taisyklės. Vis dėlto šiandien didelė dalis sėdančiųjų prie vairo apie techninę automobilio priežiūrą mažai tenutuokia, o net ir prietaisų skydelyje grėsmingai mirksint pavojingą gedimą indikuojančiai lemputei – nesivargina problemos spręsti ir važiuoja toliau. Tiesa, draudikai pažymi, kad vairuotojai Lietuvoje vis dažniau net ir kilus smulkioms techninėms problemoms jas sprendžia išsikviesdami pagalbą kelyje.
„ERGO Insurance“ duomenimis, per pirmuosius du šių metų mėnesius draudimą su pagalbos kelyje paslauga turintiems gyventojams iš viso jos prireikė 562 kartus. Dažniausiai pagalbą kelyje vairuotojai kviečia dėl įvairių automobilio gedimų, išsikrovus jo akumuliatoriui ir įvykus eismo įvykiui.
Anot Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko, šiuolaikiniai vairuotojai, o ypatingai jaunesnioji jų karta, vis mažiau išmano techninę automobilių priežiūrą, o daugeliu atveju ją patiki automobilių servisams arba kviečia pagalbą kelyje. Vis tik, R. Bieliausko teigimu, bent jau esminius techninės priežiūros pagrindus pravartu žinoti kiekvienam vairuotojui, o neretai šios žinios gali padėti išvengti net ir skaudžių eismo nelaimių.
„Be abejo, žmonės šiandien yra užsiėmę, skubantys ir tikrai nesiima patys tvarkyti kiekvieno gedimo, tačiau bent jau mokėti atpažinti tam tikras automobilio problemas yra būtina. Nuo to gali priklausyti ir eismo saugumas“, – sako R. Bieliauskas.
Pavojus eismo saugumui R. Bieliausko teigimu, neretai kyla, kai automobilių vairuotojai nesusivokia, kad jų transporto priemonės padangose trūksta oro, kuomet važinėjama esant nepakankamam stabdžių skysčio lygiui, nepatikimai veikiant vairo stiprintuvui ar priekinio lango valytuvams.
„Neretai gedimų šalinti vairuotojai nesiima tol, kol automobiliu vis dar įmanoma važiuoti. Vis tik tokiais atvejais labai rizikuojama. Neremontuojant automobilio problemų jame tik daugėja, jo taisymas brangsta, o svarbiausia – kyla grėsmė pačiu netinkamiausiu metu įvykti kritiniam gedimui. Išvengti nelaimės tuomet jau gali ir nebepavykti. Nemokant pačiam pašalinti net ir, atrodytų, nedidelio gedimo, geriau jau kreiptis į specialistus ar kviesti pagalbą kelyje nei rizikuoti“, – sako R. Bieliauskas.
Tiesa, R. Bieliauskas pažymi, kad net ir kviečiant specialistus pravartu žinoti bent jau esminius dalykus apie savo automobilį, jo technines specifikacijas ir komplektaciją.
Draudikų atstovo teigimu, apie svarbius sutrikimus bei kylantį pavojų vairuotojus dažniausiai iš anksto perspėja atitinkamos automobilio prietaisų skydelio lemputės bei indikatoriai ar kompiuterinės automobilio sistemos pranešimai ekrane. Nepaisant to, dalis vairuotojų juos ignoruoja, mano esant nereikšmingus ar paprasčiausiai nežino, ką jie reiškia, todėl nesiima jokių veiksmų.
„Rimtus nesklandumus ir gedimus paprastai žymi raudonai užsižiebusios prietaisų skydelio lemputės. Neretai ant jų būna ir šauktuko ikonėlė ar pati lemputė yra tokios formos. Į šiuos perspėjimus visuomet būtina atkreipti dėmesį. Tam tikri pranešimai rodo, kad automobiliu apskritai nereikėtų niekur važiuoti. Tokiu atveju automobilio apžiūrai gali tekti kviesti specialistus ar pasinaudoti pagalba kelyje“, – sako R. Bieliauskas.
Anot draudimo eksperto, automobilių instrukcijose paprastai būna nurodyta ne tik, ką kiekviena iš lempučių reiškia, bet ir kiek kilometrų jai degant dar galima nuvažiuoti.
„Dėmesį reikėtų kreipti į visus prietaisų skydelio pranešimus, tačiau labiausiai neraminti turėtų užsižiebusi tepalo slėgio, generatoriaus būklės, variklio temperatūros, aušinimo bei stabdymo skysčių lygio bei kitos su galimai kritiniais gedimais susijusios lemputės. Dažniausiai jas galima atpažinti iš specifinių ikonėlių ar pasitikslinus automobilio eksploatavimo instrukcijoje“, – sako R. Bieliauskas.
ERGO Baltijos šalyse
ERGO yra vien a pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro daugiau kaip 206 mln. eurų. ERGO Baltijos šalyse klientams vidutiniškai apmokama žalų už 133 mln. eurų per metus. ERGO veikia ir Baltarusijoje, teikdama paslaugas klientams ne gyvybės draudimo srityje. Daugiau nei 550 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.
Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje.
Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“.
Daugiau informacijos teirautis: Lina Jakučionienė, ERGO draudimo grupės Baltijos šalyse korporatyvinės komunikacijos direktorė, tel. (8 5) 268 3076, 8 652 68614.