Laukas privalomas Neteisingas el. pašto formatas Per mažas simbolių kiekis Per didelis simbolių kiekis Prašome įvesti vardą Prašome įvesti pavardę Prašome nurodyti telefono numerį Įveskite teisingą telefono numerį Prašome įvesti el. pašto adresą Įveskite teisingą el. pašto adresą Prašome pažymėti, kad susipažinote su sąlygomis Tik skaičiai Prašome įrašyti teisingą asmens kodą Prašome patikslinti įvykio vietą Prašome įvesti informaciją apie įvykį, ligą, traumas, aplinkybių aprašymą, simptomus, taikytą gydymą Patirtų nuostolių suma turi būti išreikšta tik skaitmenimis Suvestas nepakankamas simbolių skaičius, turi būti 16 skaitmenų Suvestas per didelis simbolių skaičius, turi būti 16 skaitmenų Bagažo pristatymo vieta turi būti išreikšta tik raidėmis 1 mėn. 3 mėn. 6 mėn. Šiemet 1 m. 3 m. 5 m. 10 m. Visas

Visos naujienos

2020.04.27

Smulkmenos, kurios gali pridaryti rūpesčių – kokių automobilio gedimų nederėtų ignoruoti?

Smulkūs automobilio gedimai – rūpestis, kurio sprendimą šiuo metu esame linkę nukelti į ateitį. Vis tik kai kuriais atvejais, ignoruodami iš pirmo žvilgsnio nereikšmingus defektus, rizikuojame patirti dar didesnių nuostolių. Draudikų teigimu, delsimas ne tik didina išlaidas, bet ir gali kelti grėsmę eismo saugumui.

Nuo mažo įtrūkimo iki suaižėjusio stiklo

Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojo Rimvydo Pociaus teigimu, vienas iš dažniausiai uždelstų automobilio apgadinimų yra priekinio stiklo įskilimas ar įtrūkimas. Dažniausiai atsiradęs dėl iš po kito automobilio ratų atšokusio akmenuko, toks įtrūkimas iš pradžių gali būti labai nežymus, todėl transporto priemonių savininkai į juos pernelyg nekreipia dėmesio.

„Nors nežymiai įskilęs stiklas nekelia didelių problemų, dažniausiai įtrūkimas ima plėstis, stiklas gali stipriai suaižėti ir trukdyti geram matomumui. Tokie įskilimai plečiasi nuo menkiausių automobilio krestelėjimų ar net oro temperatūrų svyravimų“, – sako R. Pocius.

Draudiko atstovas ragina nedelsti ir įtrūkimus remontuoti tik jiems atsiradus. Anot R. Pociaus, mažesnius nei 2,5 cm skersmens stiklo pažeidimus paprastai galima suremontuoti nekeičiant viso stiklo, taip nepatiriant didesnių išlaidų.

Klastinga automobilių liga – korozija

Kita deramo vairuotojų dėmesio laiku nesulaukianti problema, anot R. Pociaus, yra korozija. Rūdžių pažeistų kėbulo vietų ar kitų metalinių detalių automobilių vairuotojai dažnai paprasčiausiai nepastebi, o pastebėję – neretai neskuba imtis veiksmų.

„Nedidelis rūdžių plotelis ant automobilio paviršiaus gal ir neatrodo labai grėsmingai. Bėda ta, kad laiku nesiimant veiksmų, rūdys plinta ir gali stipriai pažeisti atskiras automobilio dalis ar didelę dalį kėbulo. Be abejo, tinkamai automobilį prižiūrint, korozijos galima visai išvengti. Vis tik, jei rūdžių tam tikroje automobilio vietoje atsirado, jas būtina kuo skubiau šalinti. Rūdims stipriau paveikus automobilio dalis, gali nelikti kitos išeities, kaip tik jas keisti. Tai, žinoma, gali nemažai kainuoti“, – pažymi R. Pocius.

Draudiko atstovas priduria, kad remiantis eismo įvykių duomenimis, korozija mažina ir automobilių saugumą – stipriai rūdžių paveiktas automobilis gali būti mažiau atsparus smūgiams, labiau pažeidžiamas susidūrimų metu.

Gumbas ant padangos – „tiksinti bomba“

Rimtą pavojų automobilio vairuotojui, keleiviams bei kitiems eismo dalyviams gali kelti ir toks automobilio defektas, kaip nedidelis gumbelis ant jo padangos. Anot R. Pociaus, važinėti su taip pažeistomis automobilio padangomis ypatingai nesaugu.

„Dėl gumbo kyla didelė tikimybė, kad padanga važiuojant sprogs – tai itin pavojinga situacija, kelianti grėsmę žmonių gyvybėms. Gumbai ant padangų dažniausiai atsiranda po smūgių – įvažiavus į duobę ar atsitrenkus į bortelį. Po tokių įvykių padangas reikėtų gerai apžiūrėti ir įsitikinti, kad jos nepažeistos. Gumbai atsiranda ir dėl gamyklinio broko, todėl rekomenduojama pirkti patikimų gamintojų padangas, neeksploatuoti jų pernelyg ilgai. Tinkamai prižiūrint ir saugant bei keičiant priklausomai nuo metų laiko, tas pačias padangas galima eksploatuoti iki 5 metų. Be abejo, kiekvienu atveju svarbu įvertinti realią padangų būklę“, – pažymi R. Pocius.

Draudikų atstovo teigimu, pastebėjus ant padangos gumbą, svarbu ją nedelsiant pakeisti. Vadovautis požiūriu „savaitę ar mėnesį dar kaip nors pratempsiu“ šiuo atveju itin pavojinga.

Nederėtų pamiršti žibintų gaubtų

Anot R. Pociaus, automobilių vairuotojai linkę ignoruoti ir nusidėvėjusius žibintų gaubtus. Ilgainiui dėl aplinkos poveikio žibintų gaubtai braižosi, apsineša purvu, tampa matiniais. Dėl to prastėja žibinto šviesos paskirstymo efektyvumas, o tuo pačiu – ir matomumas tamsiuoju paros metu.

„Pastebėję, kad suprastėjo apšvietimo kokybė, vairuotojai dažnai nusprendžia, kad problema – lemputės, todėl pirmiausiai keičia jas. Į žibintų gaubtus dėmesys atkreipiamas gerokai rečiau. Galbūt pakaks nupoliruoti, o jei jie stipriai nusidėvėję – pakeisti, užuot vis keitus ir reguliavus lemputes“, – sako R. Pocius.

Įtartini garsai išduoda rimtas problemas

Galiausiai, anot R. Pociaus, vairuotojai linkę ignoruoti ir neaiškius automobilio keliamus garsus.

„Priklausomai nuo to, kokio pobūdžio ir iš kurios automobilio dalies įtartinas garsas sklinda, jis gali perspėti apie skirtingus gedimus. Neįprasti duslūs garsai gali būti susiję su stabdžių problemomis, pakabos detalių ar vairo stiprintuvo gedimais. Ūžesiai gali būti nulemti ratų guolių gedimų ar pavojingai sumažėjusio tepalo lygio. Važiuojant girdimas barškėjimas gali perspėti apie atsilaisvinusias detales išmetimo sistemoje, o beldimo garsai – apie hidraulinių vožtuvų stūmiklių gedimus“, – sako R. Pocius.

Anot draudikų atstovo, įtartinų garsų priežastys gali būti labai įvairios, todėl susidūrus su šia problema, reikėtų apsilankyti pas specialistus ir išsiaiškinti galimus gedimus. Tai padės laiku užkirsti kelią didesniems nuostoliams ar išvengti pavojingų situacijų kelyje. Draudikų atstovas taip pat primena, kad laiku šalinti gedimus svarbu dar ir todėl, kad jų sukeltų papildomų žalų gali nekompensuoti draudikai.


ERGO Baltijos šalyse

ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Per metus ERGO Baltijos šalyse klientams apmoka žalų už beveik 143 mln. eurų. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.

Draudimo bendrovė ERGO Lietuvoje įvardinta geriausiai klientus aptarnaujančia draudimo sektoriaus įmone 2019 m. (remiantis bendrovės „Dive Lietuva“ slapto pirkėjo tyrimu).

Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje. Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt

Daugiau informacijos teirautis: Jolanta Karpuškienė, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje komunikacijos projektų vadovė, tel. 8 616 09090, 8 5 268 3606.

EN