Dėl koronaviruso pandemijos paskelbtų ribojimų gerokai sumažėjo, tačiau patiriamo streso toli gražu ne – didėjant užsikrėtimų šia liga skaičiui vis daugiau žmonių vėl turi praleisti izoliacijoje, o dirbantys tėvai prižiūrėti sergančius ar kontaktą su sergančiaisiais turėjusius vaikus. Toks šeimos ir darbo interesų derinimas ir bandymas suspėti kartais priverčia balansuoti ir ant perdegimo sindromo ribos. Tad būtina atpažinti jo simptomus ir laiku kreiptis į specialistus, ypač kai tai vis dažniau galima daryti neišleidžiant didelių sumų.
Problemas išduoda ir bėrimas
Psichologė Daiva Balčiūnienė akcentuoja, kad pandeminiu laikotarpiu suprastėjo daugybės žmonių psichologinė sveikata – ilgą laiką buvo apribota gyvo bendravimo galimybė, iki šiol jaučiama nemažai streso ir nerimo dėl ateities. Visa tai vargina, o ilgainiui sukelia pervargimą ir net perdegimo sindromą. Norint laiku jį atpažinti, būtina žinoti dažniausiai pasitaikančius simptomus: sumažėja arba, atvirkščiai, labai padidėja apetitas, sutrinka miegas – kankina nemiga ar nuolat jaučiamas mieguistumas, vangumas, galvos skausmai, bėrimai, svaigulys, pykinimas ir panašiai.
„Problemas labai ryškiai išduoda pasikeitusi nuotaika – atsiradęs nuolatinis liūdesys, apatija, dirglumas, verksmingumas. Gali pasireikšti ir vienas iš jų, ir visi iškart. Žmogus taip pat dažnai junta nerimą, nuolatinę įtampą, atrodo, lyg atsitiks kažko blogo, jį persekioja kaltės jausmas, įkyrios mintys. Jei reikėtų apibendrinti, žmogus tiesiog nebemato perspektyvos, jo nebedžiugina anksčiau patikę dalykai, o padėtis nepasikeičia net pailsėjus, paatostogavus ar išsprendus kokius nors sudėtingus reikalus“, – aiškina specialistė.
Pagalbos reikėtų kreiptis kuo anksčiau
D. Balčiūnienė akcentuoja, kad visų pirma reikėtų pamėginti su kažkuo pasidalinti savo išgyvenimais. Išsikalbėdamas žmogus jaučiasi išklausytas, tai jam padeda išventiliuoti emocijas – lyg išmesti viduje susikaupusias šiukšles.
„Jei tai nepadeda, o minėti simptomai vargina ilgesnį laikotarpį – mėnesį ar ilgiau, būtina kreiptis į specialistą. Juk tuomet gali prasidėti ir konfliktai šeimoje, suprastėti veiklos rezultatai. Visgi itin suskubti reikėtų tais atvejais, jei atsiranda minčių apie savižudybę. Patys į psichologus žmonės dažnai kreipiasi, kai prasideda panikos atakos: žmogui atrodo, kad jis miršta ar eina iš proto, nors gydytojai neranda jokių somatinių ligų“, - sako psichologė.
Kaip teigia ERGO Sveikatos draudimo rizikų ir produktų plėtros vadovė Marija Radžvilienė, pervargimas ir dėl to itin suprastėjusi darbuotojų psichologinė sveikata vis dažniau tampa galvos skausmu ir darbdaviams. Dėl to psichologinėms konsultacijoms vis didesnis dėmesys skiriamas ir darbovietėse.
„Dalį žmonių nuo kreipimosi į psichinės sveikatos specialistus atbaido ne tik visuomenėje dar gajūs mitai, bet ir įsivaizdavimas, kad šios konsultacijos yra brangios ir sunkiai prieinamos. Visgi pandemijos metu atsirado ir nuotolinių konsultacijų galimybė, o geresnį prieinamumą suteikia ir tai, kad ši paslauga vis dažniau įtraukiama į darbuotojo sveikatos draudimą. Tai reiškia, kad jis gali išleisti tam tikrą sumą ne tik optikai, profilaktiniam sveikatos patikrinimui, bet ir psichologo, psichoterapeuto ar psichiatro paslaugoms“, – pasakoja sveikatos draudimo ekspertė.
Prevencijai – kelios pagrindinės taisyklės
Kaip teigia D. Balčiūnienė, nereikėtų vengti kreiptis į specialistus ir dėl to, kad uždelsus ir ignoruojant prastėjančią psichologinę būseną, vėliau gali išsivystyti įvairios kūno ligos, depresija. Norint kuo anksčiau užkirsti kelią šiems pavojams, psichologė taip pat pataria laikytis kelių svarbių taisyklių.
„Visų pirma, kad ir kaip tai banaliai skambėtų – laikykitės dienos režimo bei planuokite ir struktūrizuokite savo laiką. Ritmingumas, prioritetų susidėliojimas mažina stresą, lengviau leidžia derinti pomėgius ir interesus. Kai mažiau skubama, kokybiškesnis ir laisvalaikis“, – pataria psichologė.
Anot jos, privalu išlaikyti gerą darbo ir laisvalaikio balansą – skirti laiko ne tik darbui, bet ir poilsiui bei – būtinai – fiziniam judėjimui. Taip pat pravartu riboti informacijos srautus – mažiau laiko praleisti internete ir ypač socialiniuose tinkluose. Gyvas bendravimas padeda neužsisklęsti, pasiekti kur kas geresnę emocinę savijautą, ypač kai galima saugiai išsipasakoti. M. Radžvilienė akcentuoja, kad šios taisyklės gali turėti įtakos kuriant kuo geresnę psichologinę sveikatą ir geriau išgyventi koronaviruso pandemijos siunčiamus išbandymus.
„Planus pakoregavus ir visą dienotvarkę į šipulius sudaužant pandeminei situacijai, šios taisyklės gali padėti rasti geresnį balansą ir atitolti nuo perdegimo ligos. Padeda ir žinojimas, kad turint sveikatos draudimą, esant poreikiui visada galima kreiptis į specialistus ir tam nereikia gydytojų siuntimo“, – teigia ERGO atstovė.
ERGO Baltijos šalyse
ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Per metus ERGO Baltijos šalyse klientams apmoka žalų už beveik 143 mln. eurų. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.
Draudimo bendrovė ERGO 2021 m. Lietuvoje įvardinta geriausiai klientus aptarnaujančia draudimo sektoriaus įmone (remiantis bendrovės „Dive Lietuva“ slapto pirkėjo tyrimu). Šį titulą bendrovė pelnė antrą kartą iš eilės.
Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje. Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt
Daugiau informacijos teirautis: Jolanta Karpuškienė, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje komunikacijos projektų vadovė, tel. 8 616 09090, 8 5 268 3606.