Artėjant mokslo metams ar baigiantis atostogoms daugybė Lietuvos gyventojų sugrįžta į nuolatinius savo namus ir ilgam palieka turimus sodo namelius, vasarvietes ir užmiesčio sodybas. Kaip rodo statistika, tokia situacija aktyviai naudojasi vagys, kurie neteisėtai pasisavina įvairius vertingus daiktus, gviešdamiesi jų pridaro žalos ir nekilnojamam turtui. Visgi nuo nemalonių situacijų ar bent jau didesnių nuostolių apsisaugoti įmanoma.
Vagių suaktyvėjimas – žiemą
Kaip rodo Lietuvos policijos duomenys, šalyje į gyvenamąsias patalpas įsilaužiama kas penkias valandas, o vagysčių iš sodo namelių, vasarnamių ir sodybų užfiksuojama šimtais – per praėjusius 2020 metus dėl šios nusikalstamos veikos pradėti net 308 ikiteisminiai tyrimai, o šiemet sulaukta jau 120 nukentėjusių gyventojų skundų. Į policiją besikreipiančių žmonių bumas tradiciškai fiksuojamas atšilus orams – tuomet į sezoniškai apgyvendintas sodybas grįžta jų savininkai ir pasigenda jiems priklausančių daiktų. Pernai daugiausiai vagysčių – po 44 atvejus – užfiksuota kovo ir gegužės mėnesiais, šiemet aktyviausia taip pat buvo gegužė – 26 pranešimai apie vagystes. Kaip teigia draudimo bendrovės ERGO Privačių klientų draudimo skyriaus vadovė Aušra Jusė, šie duomenys dažnai neatspindi realios vagystės datos.
„Į teisėsaugą ir draudikus dažniausiai kreipiamasi tik tada, kai pastebimas pats vagystės faktas, o ilgapirščių pėdsakai jau seniai atšalę – jie sodo nameliuose, vasarnamiuose ir sodybose dažnai apsilanko tada, kai šalia nėra jų teisėtų savininkų. Šiemet gegužę gerokai išaugęs vagysčių skaičius iš dalies galėjo būti susijęs su tuo, kad dėl šaltesnės ir ilgiau užsitęsusios žiemos žmonės neskubėjo į savo vasaros rezidencijas, tai suteikė daugiau laiko darbuotis vagims“, – apibendrina A. Jusė.
Padaroma žala ir pastatams
Lietuvos policijos specialistai priduria, kad nors dažniausiai nukenčia sezoniškai apgyvendintų sodybų gyventojai, vagiama ir iš visus metus gyvenamų pastatų kiemų ir garažų – net jiems esant namuose ar trumpam išvykus į parduotuvę, prie ežero. Tad patariama visada užrakinti duris, o net esant namuose prieškambaryje nelaikyti brangių daiktų. Vagis taip pat labai domina sodybose laikomos darbo priemonės, įrankiai, dviračiai, žoliapjovės, keturračiai, laisvalaikio bei poilsio inventorius ir elektroninė technika. A. Jusė pasakoja, kad ieškodami būdų pasipelnyti vagys pridaro ir kitokios materialinės žalos, kuri vidutiniškai siekia virš 300 eurų.
„Į pastatus dažniausiai bandoma patekti pro pagrindinio įėjimo duris, langus, tad sugadinamos spynos, laužiamos durys ar išdaužiami langai. Visgi tenka pastebėti, kad draudimo bendrovės sulaukia tik mažos dalies nusiskundimų, nes drausti sodo namelius, vasarnamius ir sodybas bei juose esantį kilnojamąjį turtą vis dar nėra labai populiaru. Verta paminėti, kad didelės žalos pridaro ne tik vagys, bet ir nuo šalčio trūkę vamzdžiai bei kitos problemos“, – apgailestauja ERGO atstovė.
Patarė, kaip apsaugoti savo turtą
A. Jusė pataria prieš prasidedant šaltesniam periodui ir paliekant sodo namelius, vasarnamius ar sodybas, atlikti keletą svarbių žingsnių taip apsunkinant ilgapirščių gyvenimą. Visų pirma, prieš grįžtant į gyvenamąsias vietas didmiesčiuose, patartina savo vasaros rezidencijoje išvis nepalikti vertingų daiktų: žoliapjovių, trimerių, dviračių, paspirtukų, benzininių ar akumuliatorinių pjūklų ir kitų antrinėje rinkoje realizuojamų daiktų. Jei tokios galimybės nėra, rekomenduojama minėtus daiktus pernešti į kitą, sunkiau matomą vietą. Jei namie yra langinės, jas prieš išvykstant patartina uždaryti ar tiesiog užtraukti užuolaidas. Taip pat būtina su savimi pasiimti raktus, o kieme nepalikti į pastatą leidžiančių patekti daiktų, pavyzdžiui, kopėčių.
„Nors labiausiai ilgapirščius domina lengvai parduodamos prekės, tačiau esame turėję atvejų, kai vagių grobiu tapo sodyboje laikytos kolekcinės monetos ar net lengvojo automobilio „Ford“ „Mustang“ priekiniai žibintai ir bamperis. Dažniausiai net nesusimąstoma, kad toks turtas gali sudominti ir kitus asmenis, todėl jam apsaugoti nesiimama reikiamų priemonių. Deja, bet vėliau kartais tenka skaudžiai nukentėti“, – perspėja A. Jusė.
Siekiant atbaidyti vagis, Lietuvos policijos atstovai skatina langus sustiprinti papildomais užraktais ir nuo mechaninio poveikio apsaugančiomis plėvelėmis. Taip pat įrengti į judesį reaguojančius lauko šviestuvus, vaizdo stebėjimo kameras ir signalizaciją. Svarbi ir socialinių tinklų įtaka – juose patariama nepasakoti apie turimus vertingus daiktus, jais nesigirti ir sutiktiems nepažįstamiems asmenims. Verta to pamokyti ir vaikus. Taip pat patariama aktyviau bendrauti su apie bandymus įsilaužti galinčiais pranešti kaimynais ir apdrausti savo turtą – nors įvykus vagystei nepavyks išvengti moralinių nuostolių, tačiau bus atlyginti bent jau materialiniai.
ERGO Baltijos šalyse
ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Per metus ERGO Baltijos šalyse klientams apmoka žalų už beveik 143 mln. eurų. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.
Draudimo bendrovė ERGO 2021 m. Lietuvoje įvardinta geriausiai klientus aptarnaujančia draudimo sektoriaus įmone (remiantis bendrovės „Dive Lietuva“ slapto pirkėjo tyrimu). Šį titulą bendrovė pelnė antrą kartą iš eilės.
Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje. Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt
Daugiau informacijos teirautis: Jolanta Karpuškienė, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje komunikacijos projektų vadovė, tel. 8 616 09090, 8 5 268 3606.