Didėjanti konkurencija dėl darbuotojų ir noras pritraukti gerų specialistų vis dažniau paskatina įmones Lietuvoje drausti savo darbuotojus sveikatos draudimu ir naudoti jį kaip motyvacinę priemonę. Europos bendrovės „ERGO Life Insurance“ Lietuvoje Sveikatos draudimo departamento vadovės Laimos Stasiulionienės teigimu, pirmiausiai užsienio kapitalo įmonių Lietuvoje pradėtą taikyti praktiką norėdami išlikti konkurencingi darbo rinkoje šiandien vis dažniau yra priversti perimti net ir smulkūs verslo subjektai. Šios tendencijos lemia maždaug 15 proc. kasmet išaugančią sveikatos draudimo rinką šalyje.
„Dažniausiai sveikatos draudimu savo darbuotojus draudžia informacinių technologijų sektoriaus bendrovės, farmacijos ir audito įmonės, bankai. Šiose įmonėse dirbantys specialistai sveikatos draudimą jau suvokia ne kaip privalumą, bet kaip būtinybę. Taigi norėdamos išlikti konkurencingos darbo rinkoje šios įmonės, galima sakyti, jau privalo siūlyti savo darbuotojams galimybę būti apdraustiems tokiu draudimu“, – sako L. Stasiulionienė.
Vis tik, draudikų atstovės teigimu, sveikatos draudimu besidominčių ir juo darbuotojus draudžiančių įmonių spektras pastaruoju metu sparčiai plečiasi, o tokio produkto vis dažniau prireikia ir gamybos, logistikos bei kitų sričių įmonėms – ne tik didelėms kompanijoms, bet ir smulkiajam verslui. Pastarasis segmentas, anot L. Stasiulionienės, šiandien savo darbuotojus sveikatos draudimu draudžia maždaug 15 proc. dažniau nei prieš trejus metus.
Šį augimą, draudimo ekspertės teigimu, pagrinde lemia tam tikrų sričių specialistų trūkumas šalyje ir aktyvesnė konkurencinė kova dėl jų, o taip pat vakarietiškos organizacinės kultūros plitimas ir įsitvirtinimas Lietuvos įmonėse bei jų siekis būti socialiai atsakingais darbdaviais, gebančiais sukurti patrauklias darbo vietas ir pasirūpinti savo darbuotojais.
„Šiandien žmonės vis labiau yra linkę rūpintis savo sveikata, gera savijauta, o viešojoje erdvėje vis daugiau dėmesio skiriama sveikos gyvensenos propagavimui, tam tikrų ligų prevencijai, tad natūraliai gyventojai ima vis labiau vertinti galimybę gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, kurios, nesant apdraustam darbdavio, greičiausiai papildomai kainuotų. Darbdavio suteikiamas savanoriškas sveikatos draudimas sudaro galimybes darbuotojams lankytis privačiose gydymo įstaigose, kur paslaugas gauti paprastai yra greičiau ir patogiau, o daugeliui žmonių tai yra išties didelis privalumas. Be to, ir pačių privačių gydymo įstaigų Lietuvoje tik daugėja, jos gali suteikti daugiau ir įvairesnių gydymo bei sveikatinimo paslaugų“, – sako draudimo ekspertė.
Anot L. Stasiulionienės, sveikatos draudimo galimybe paprastai labiau domisi moterys, kurios juo dažniausiai pasinaudoja ambulatoriniam gydymui – įvairioms gydytojų konsultacijoms ir tyrimams susirgus. Sveikatos draudimu tokioms paslaugoms gauti moterys pasinaudoja maždaug 60 proc. dažniau nei vyrai. Pastarieji sveikatos draudimo išmokas dažniau panaudoja rinkdamiesi profilaktinio sveikatos patikrinimo, sporto ir sveikatinimo paslaugas bei įsigydami vitaminus ir maisto papildus, tačiau moterų pagal pasinaudojimą šiomis paslaugomis vyrai taip pat ženkliai neaplenkia.
„Žvelgiant bendrai, sveikatos draudimu apdrausti gyventojai dažniausiai juo pasinaudoja padengdami išlaidas įvairių medikamentų įsigijimui. Tuo metu, vertinant išleistas sumas, didžiausios jų tenka medicininiams tyrimams, gydytojų konsultacijoms ir operacijoms dienos stacionare. Tokioms paslaugoms per kartą apdraustas gyventojas vidutiniškai išleidžia 150–200 eurų, tačiau jos gali siekti ir 1000 eurų. Apskritai, sveikatos draudimu apdrausti gyventojai gan aktyviai naudojasi galimybe gauti kokybiškas medicinos paslaugas ir noriai naudojasi jiems suteiktomis galimybėmis“, – pažymi L. Stasiulionienė.
Savo darbuotojus sveikatos draudimu apdrausti norinčios įmonės, draudimo ekspertės teigimu, turėtų įvertinti tai, jog privačiose gydymo įstaigose, kurių paslaugomis gali naudotis apdraustieji, paslaugų kainos yra gerokai aukštesnės nei valstybinėse, todėl į tai turėtų būti atsižvelgiama ir planuojant draudimo biudžetus.
„Priklausomai nuo draudimo paketo, vieną darbuotoją apdrausti metams įmonei vidutiniškai atsieina nuo 300 iki 500 eurų, tačiau esant poreikiui, be abejo, galima rinktis ir labai plačios apimties sveikatos draudimo paketus, kuriems gali prireikti ir didesnių biudžetų. Beje, juos dėl savo darbuotojų yra pasiryžusios skirti tikrai nemažai įmonių“, – sako L. Stasiulionienė.