Nors didžiosios metų šventės dažniausiai asocijuojasi su geromis emocijomis ir artimųjų susibūrimu, tačiau iki tol, deja, kartais tenka ir nemenkai pasinervinti – apsiperkant ar ieškant dovanų susiduriama su kur kas didesniais žmonių ir eismo srautais. Kartais šis stresas, skubėjimas ar išsiblaškymas susijęs ir su smulkiais, bet itin nemaloniais incidentais stovėjimo aikštelėse ar slidžiuose keliuose. Kad šventės neapkarstų, ekspertas patarė, kur vairuotojams reikėtų ypatingo budrumo.
Skubėjimas gerokai pristabdo
Kaip teigia ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas, vienos dažniausiai pasitaikančių avarijų šventiniu laikotarpiu įvyksta bandant persirikiuoti iš vienos eismo juostos į kitą. Tai dažnai susiję ne tik su intensyvesniu eismu, trumpesniu šviesiuoju dienos periodu ir neatsargumu, bet ir paprasčiausia eismo kultūros stoka.
„Artėjant šventėms dėl padidėjusio eismo intensyvumo ir pablogėjusių vairavimo sąlygų vis daugiau laiko praleidžiame spūstyse, dažniau skubame pas artimuosius ar ieškoti dovanų, tad nestebina, kad kartais jaučiamas ir susierzinimas. Jį vairuotojai išlieja ir ant kitų eismo dalyvių. Visgi agresyvus persirikiavimas neįsitikinus, kad jiems užleidžiamas kelias, ar kitaip sakant, noras būti bent sekunde pirmesniam, ar kitų transporto priemonių neužleidimas dažnai baigiasi kur kas ilgiau trunkančiu eismo įvykių deklaracijų pildymu ir pristabdytomis daugybės kitų vairuotojų kelionėmis“, – konstatuoja draudimo ekspertas.
Jis priduria, kad vairuotojai dažnai paskubėti nori ir kelių juostų žiedinėse sankryžose, kuriose eismas intensyvesnis. Čia būtina įsitikinti, kad saugu įvažiuoti į sankryžą ir neužkertamas kelias pirmumą turintiems vairuotojams. Taip pat tarp juostų manevruoti reikėtų itin atidžiai, įsitikinti, kad netrukdoma kitoms transporto priemonėms ir visada apie savo veiksmus pranešti posūkio signalais.
Deja, bet kartais atidumo pritrūksta dar automobilių stovėjimo aikštelėje, vos įsėdus į automobilį.
„Paprastai vairuotojai neįvertina atstumo iki kliūties, o tai dažniausiai nutinka judant atbuline eiga. Kartais eismo įvykio neišvengiama dėl paprasčiausio nepasižiūrėjimo į veidrodėlius, apledėjusių automobilio stiklų ar apkrauto transporto priemonės galinio lango, o tai vėlgi yra skubėjimo pasekmė. Taip pat prie didesnio incidentų skaičiaus prisideda ir intensyvesnis eismas bei labiau užpildytos stovėjimo aikštelės ne tik prie daugiabučių namų, bet ir prekybos centrų“, – įspėja ERGO atstovas.
Neišvengiama ir sužalojimų
R. Bieliauskas pastebi, kad prieškalėdiniu laikotarpiu pradėję skubėti ar agresyviau kelyje elgtis vairuotojai vis dažniau bando tapti pirmesniais net išvažiuodami iš šalutinio kelio. Deja, bet šie eismo įvykiai dažnai yra ir vieni skaudžiausių – dėl kur kas didesnio pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio greičio atsiranda daugiau galimybių nukentėti abiejų transporto priemonių vairuotojams ir keleiviams.
„Reikėtų įsitikinti, kad atstumas nuo pagrindiniu keliu atvažiuojančių automobilių yra pakankamas ir saugus, o intensyvėjant eismui derėtų prisiminti ir dešinės rankos taisyklę – ji pritaikoma nesant ženklų ar šviesoforo signalų. Išlaikyti saugų atstumą tarp automobilių reikėtų ir dėl pėsčiųjų saugumo – nespėjus sustabdyti ir atsitrenkus į kitą transporto priemonę ši gali sužeisti į perėją išėjusius žmones“, – primena draudimo ekspertas.
Jis pataria net nesant kitų eismo dalyvių nuolat stebėti kelio ženklus ir artėjant prie pėsčiųjų perėjų sumažinti greitį – visada yra rizika, kad į kelią netikėtai išeis žmogus, o stabdymo kelias dėl slidžios kelio dangos būna ilgesnis. Taip pat važiuojant lėčiau yra lengviau pastebėti kliūtį, kas vis aktualiau būtent šiuo metų laikotarpiu.
„Šiemet jau užfiksavome net 30 tūkst. draudžiamųjų įvykių, į kuriuos pateko transporto priemonės, o žiūrint į priešpandeminę situaciją gruodžio ir sausio mėnesiais, šis skaičius turi tendenciją dar gerokai išaugti. Prie to gali prisidėti ir tai, kad praėjusiais metais priešventinį laikotarpį leidome namuose, apsipirkome daugiausiai tik internetu, tad galėjome kiek atprasti nuo didesnių srautų ir rizikų kelyje. Todėl šiemet reikėtų sau bei kitiems palinkėti ramybės ir mažesnio skubėjimo keliuose, nes noras sutaupyti vieną sekundę gali virsti gerokai apkartusiomis šventėmis“, – pataria ERGO atstovas.
ERGO Baltijos šalyse
ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Per metus ERGO Baltijos šalyse klientams apmoka žalų už beveik 143 mln. eurų. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.
Draudimo bendrovė ERGO 2021 m. Lietuvoje įvardinta geriausiai klientus aptarnaujančia draudimo sektoriaus įmone (remiantis bendrovės „Dive Lietuva“ slapto pirkėjo tyrimu). Šį titulą bendrovė pelnė antrą kartą iš eilės.
Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje. Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt
Daugiau informacijos teirautis: Jolanta Karpuškienė, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje komunikacijos projektų vadovė, tel. 8 616 09090, 8 5 268 3606.