Geras matomumas vairuotojams reikalingas visada, tačiau lapkritį bei gruodį šios savybės įtaka – didžiausia. Šie mėnesiai pasižymi ne tik ilgu tamsiuoju paros metu, bet ir dažna šlapdriba ar lietumi – oro sąlygomis, akivaizdžiai prastinančiomis matomumą. Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas Rimvydas Pocius pataria vairuotojams, kad geriausias būdas norint išvengti nemalonumų tamsiu paros metu yra labai elementarus – važiavimas mažesniu greičiu. Tačiau įvairių gudrybių yra ir daugiau.
Svarbiausia – saugus greitis
„Vairuotojams su tamsa šiuo laikotarpiu susidurti tenka itin dažnai – dalis žmonių į darbą išvažiuoja dar neprašvitus, o grįžta iš jo jau sutemus. Nors šis pokytis po vasaros ateina pamažu, didelis šokas vairuojantiems yra pirmosios lapkričio savaitės – po laiko persukimo valanda atgal vakarai labai sutrumpėja. Be to, lapkritį ir gruodį dėl oro sąlygų padidėja ir eismo įvykių tikimybė“, – sako „ERGO Insurance“ Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas.
R. Pocius pabrėžia, jog esminis elementas saugiam eismui užtikrinti yra važiavimo greitis. Dažniausiai kreipiamas dėmesys į jo apribojimus, tačiau dar svarbesnis yra saugus greitis. O jis – ne visada toks, koks nurodytas ant kelio ženklo.
„Reikėtų atskirti šias dvi sąvokas, nes saugus greitis nėra tapatus leistinam greičiui. Pastarasis yra užrašytas ant kelio ženklo, o saugus greitis – toks, kuriuo važiuodamas vairuotojas visiškai kontroliuoja transporto priemonę ir stebi aplinką. Jis neretai yra mažesnis nei leistinas greitis“, – pastebi draudimo ekspertas.
Situacijų, kuomet saugus greitis yra mažesnis už leistiną, daugybė – pavyzdžiui, daugelyje užmiesčio kelių galima važiuoti 90 km/val. greičiu, tačiau jeigu yra tamsu, oro temperatūra arti nulio ir didelė plikledžio tikimybė, reikėtų važiuoti lėčiau. Net artimųjų šviesų žibintais apšviečiamas kelias yra trumpesnis nei prireiktų sustojimui važiuojant tokiu greičiu ir netikėtai pamačius kliūtį.
Saugų greitį konkrečioje vietoje įvertinti yra sudėtinga, tačiau, pasak R. Pociaus, tą padaryti padės aplinkos sąlygų stebėjimas. Jeigu oro temperatūra yra arti nulio, reikia būti pasiruošus plika akimi beveik nematomam plikledžiui. Jis greičiausiai susiformuoja ant tiltų bei viadukų, o ilgiausiai išlieka miškingose vietovėse, kur nepatenka saulės spinduliai. Jeigu važiuojate gyvenviete ar prasilenkėte su autobusu, pakelėse gali eiti šviesą atspindinčių elementų nenešiojantys pėstieji.
„Atsižvelgiant į tokius faktorius, reikėtų koreguoti važiavimo greitį. Kelio ženkluose nurodytas didžiausias leistinas greitis – jis gali būti saugus dienos metu vasarą, tačiau itin pavojingas šaltą bei tamsų žiemos rytą ar vakarą“, – pabrėžia draudimo ekspertas.
Į ką vertėtų atkreipti dėmesį?
Vairuotojai turi savų būdų, kurie padeda išlaikyti budrumą ir mažinti nuovargį kelionėse tamsiuoju paros metu. Tačiau „Lexus“ vairavimo akademijos vadovas Darius Grinbergas įspėja, jog ne visais jais galima pasitikėti.
„Vienu metu buvo paplitusi nuomonė, kad specialūs akiniai su geltonais stiklais naktį padeda matyti geriau, bet jau senokai įrodyta, kad taip nėra. Anksčiau pastebėti kliūtį padės tik didesnė koncentracija ir mažesnis greitis. Stenkitės įžvelgti kuo daugiau objektų priešais save – tai, kas atrodo kaip krūmas šalia kelio, gali būti pasiruošęs bėgti žvėris“, – pataria saugaus vairavimo specialistas.
Neretai manoma, jog užkandžiavimas vairuojant padeda išlikti budriems. Tačiau gali atsitikti priešingai – ką nors kramsnodamas ar siekdamas pasiimti butelį vandens, vairuotojas gali pačiu netinkamiausiu metu nukreipti dėmesį nuo kelio ir nepastebėti ant jo atsiradusio objekto.
Vairavimo instruktorius pataria, kad geriau matyti šalikeles padeda rūko žibintai. Jų apšvietimo spindulys platesnis, tačiau jis gali trukdyti iš priekio atvažiuojantiems vairuotojams, tad siauruose keliuose reikėtų būti itin atidiems.
„Visi žino, kad jei pažiūrėsime tiesiai į saulę, po kurio laiko rega bus sutrikusi. Tas pats įvyks, jei žiūrėsime į priešinga kryptimi važiuojančio automobilio žibintus. Kad to išvengtumėte, nukreipkite žvilgsnį dešiniau, o kryptį išlaikyti padės kelkraščio ar baltos linijos stebėjimas. Mažiau pavargti padės ir važiavimas paskui kitą automobilį, tik reikėtų nepamiršti laikytis saugaus atstumo“, – pataria patyręs vairuotojas.
Dėmesį skirti verta ir savo automobilio apšvietimo įrangai. Instruktorius teigia pastebintis, jog dalies automobilių žibintai šviečia netinkamai, tad juos būtina sureguliuoti. Kartais jie akina priešinga kryptimi važiuojančius vairuotojus, tačiau kartais yra per daug nukreipti žemyn ir apšviečia trumpesnį kelio ruožą nei galėtų.
Specialistas taip pat pataria, jog priekinį stiklą reikėtų valyti ne tik išoriškai, bet ir iš vidaus – čia taip pat kaupiasi daug nešvarumų, o lyjant pravartu įjungti šoninių veidrodėlių šildymą – taip ant jų neliks matomumą apsunkinančių lietaus lašų.
ERGO Baltijos šalyse
ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro daugiau kaip 206 mln. eurų. ERGO Baltijos šalyse klientams vidutiniškai apmokama žalų už 133 mln. eurų per metus. ERGO veikia ir Baltarusijoje, teikdama paslaugas klientams ne gyvybės draudimo srityje. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.
Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje.
Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt
Daugiau informacijos teirautis: Lina Jakučionienė, ERGO draudimo grupės Baltijos šalyse korporatyvinės komunikacijos direktorė, tel. (8 5) 268 3076, 8 652 68614.