Laukas privalomas Neteisingas el. pašto formatas Per mažas simbolių kiekis Per didelis simbolių kiekis Prašome įvesti vardą Prašome įvesti pavardę Prašome nurodyti telefono numerį Įveskite teisingą telefono numerį Prašome įvesti el. pašto adresą Įveskite teisingą el. pašto adresą Prašome pažymėti, kad susipažinote su sąlygomis Tik skaičiai Prašome įrašyti teisingą asmens kodą Prašome patikslinti įvykio vietą Prašome įvesti informaciją apie įvykį, ligą, traumas, aplinkybių aprašymą, simptomus, taikytą gydymą Patirtų nuostolių suma turi būti išreikšta tik skaitmenimis Suvestas nepakankamas simbolių skaičius, turi būti 16 skaitmenų Suvestas per didelis simbolių skaičius, turi būti 16 skaitmenų Bagažo pristatymo vieta turi būti išreikšta tik raidėmis 1 mėn. 3 mėn. 6 mėn. Šiemet 1 m. 3 m. 5 m. 10 m. Visas

Visos naujienos

2024.07.09

Tyrimas atskleidė: greitį viršija 76 proc. vairuotojų Lietuvoje, o kas antras yra už tai gavęs baudą

Nors greičio viršijimas, rodo policijos duomenys, yra pagrindinė skaudžiausių eismo įvykių priežastis, vairuotojai lietuviai neišsižada šio įpročio. Draudimo bendrovės ERGO iniciatyva tyrimų kompanijos „Norstat“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad greitį reguliariai arba kartais viršija net 76 proc. Lietuvos vairuotojų, o kas antras (52 proc.) yra už tai baustas.

Vyrai dažniau viršija greitį

Tyrimo duomenys atskleidė, kad reguliariai greitį viršija dešimtadalis (13 proc.), o kartais – 63 proc. vairuotojų Lietuvoje. Tarp vyrų greičio viršytojų – dar daugiau. Trys ketvirtadaliai vyrų prisipažino, bent retkarčiais padarantys tokį pažeidimą. Greičio viršyti nevengia ir kas antra moteris.

Daugiausiai greičio viršytojų yra 40-49 metų ir 30-39 metų amžiaus grupėse – atitinkamai 70 proc. ir 71 proc. Pagal greitį viršijančių gyventojų skaičių pirmauja Telšių (73 proc.), Kauno (65 proc.), Klaipėdos (65 proc.), Panevėžio (63 proc.) ir Vilniaus (61 proc.) apskritys.

Kas antras – viso 52 proc. – apklaustųjų yra gavę baudą už greičio viršijimą. 21 proc. jų už greičio viršijimą yra bausti vieną kartą, panaši dalis (22 proc.) 2-3 kartus, o dešimtadalis (9 proc.) – daugiau nei 3 kartus. 6 iš 10 mėgstančių paspausti akceleratoriaus pedalą leistiną greitį viršija iki 10 km/h, trečdalis (34 proc.) iki 20 km/h, o 7 proc. – dar daugiau, iki 30 km/h.

Dėl greičio viršijimo – skaudžiausi įvykiai

„Greičio viršijimas Lietuvos keliuose išlieka didele problema. Panašu, kad tai yra giliai mūsų vairavimo kultūroje įsišaknijęs įprotis, dėl kurio kasmet kyla daug skaudžių eismo įvykių. Greičio apribojimų nepaisymas yra plačiai paplitęs ir dažnai normalizuojamas. Greitį viršijantys vairuotojai neretai teisinasi, kad didesniu, nei leistina, greičiu tam tikroje gatvėje ar kelyje „važiuoja visi“. Visgi tai yra menka paguoda sužalotiems ar eismo įvykiuose žuvusiųjų artimiesiems ir nuo atsakomybės neatleidžia. Vairuotojai turi nepamiršti, kad tinkamo greičio pasirinkimas – viena iš pagrindinių saugaus eismo sąlygų, todėl būtina jį pasirinkti saugų ir ne didesnį nei leistina“, – sako ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas.

Ekspertas pažymi, kad kuo didesnis greitis, tuo mažesnės galimybės laiku reaguoti į netikėtas situacijas kelyje ir laiku sustabdyti automobilį išvydus prieš save kliūtį. Pavyzdžiui, anot jo, važiuojant 70 km/h greičiu automobilio stabdymo kelias, lyginant su 50 km/h greičiu, išauga beveik dvigubai. Be to, kuo didesnis greitis, tuo rimtesnės ir eismo įvykių pasekmės.

Lietuvos policijos duomenimis, greitis yra pagrindinė eismo įvykių, kuriuose žūsta žmonės, priežastis. Dėl greičio šiemet Lietuvoje kilo 41 proc. visų mirtimi pasibaigusių eismo įvykių. Po 11 proc. tokių nelaimių kilo dėl pirmenybės taisyklių nesilaikymo ir pėsčiųjų nepraleidimo pėsčiųjų perėjoje. Šiemet per pirmuosius penkis metų mėnesius Lietuvoje iš viso fiksuota daugiau nei 1000 eismo įvykių, kuriuose žuvo 40, o sužeista daugiau nei 1100 žmonių.

Lietuvos gyventojų apklausą draudimo bendrovės ERGO iniciatyva tyrimų kompanija „Norstat“ atliko šių metų birželį. Iš viso internetu apklausta 1000 pilnamečių šalies gyventojų iki 74 metų amžiaus. Apklausos respondentų pasiskirstymas pagal demografines charakteristikas atitinka Lietuvos demografinę kompoziciją.

EN