Įsibėgėjant vasarai, su dviračių bei paspirtukų vairuotojais prasilenkiame ypač dažnai. Tačiau šios transporto priemonės yra ne tik pramoga, bet ir atsakomybė – pasivažinėjimas neretai iššaukia situacijas, keliančias pavojų savo bei kitų žmonių sveikatai, taip pat savam ar svetimam turtui. Apie tai kalbantys specialistai pastebi – dviračiais ir paspirtukais važinėjantys vaikai bei suaugusieji turėtų paisyti kelių eismo taisyklių, saugumo reikalavimų, o mažaisiais vairuotojais ypač atsakingai turėtų pasirūpinti tėvai. Todėl ekspertai dalijasi patarimais, kaip šios pramogos nepaversti nuostoliais arba daug skaudesnėmis pasekmėmis.
Nelaimių tikimybė auga
Draudimo bendrovės ERGO Privačių klientų draudimo skyriaus vadovės Aušros Jusės teigimu, šiemet jau užfiksuotas ne vienas draudžiamasis įvykis, kai dviračių ir paspirtukų vairuotojai padaro žalos trečiųjų asmenų turtui. Anot jos, dažniausiai nelaimių kaltininkais tampa vaikai, kurie apgadina svetimus automobilius.
„Šių draudžiamųjų įvykių išmokų sumos gali siekti kelis tūkstančius eurų. Savo ruožtu nelaimių priežastys – pačios įvairiausios. Vaikai nesuvaldo transporto priemonių, neturi pakankamų vairavimo įgūdžių, kartais dviračiai ar paspirtukai sugenda. Tokie įvykiai neretai baigiasi kaimynų automobilių apgadinimais: kėbulo įbrėžimais, durelių įlenkimais“, – pastebi A. Jusė.
Pasak draudiko atstovės, vasaros ir atostogų metas didina minėtų nelaimių statistiką. Iki vasaros pabaigos, kai dviračių ir paspirtukų sezonas intensyviausias, tikėtina, draudžiamųjų įvykių skaičius tik augs.
„Nemaža dalis gyventojų vis dar dirba iš namų, daugiabučių kiemuose palikdami savo automobilius, kurių ten šiuo metu – ypač daug. Transporto priemonių vasarą gausu ir kurortuose, lankytinose vietose. Kadangi aktyviai laiką leidžiančių paspirtukininkų bei dviratininkų skaičius dabar išauga, padidėja ir nelaimingų įvykių tikimybė“, – akcentuoja A. Jusė.
Susitarti, kaip saugiai važinėtis
Atsižvelgdama į galimą nelaimių riziką, draudimo ekspertė ragina laiku užbėgti nelaimėms už akių. Todėl, pirmiausia, A. Jusė tėvams pataria tinkamai pasirūpinti savo vaikų saugumu: susitarti kur galima saugiai važinėtis, aptarti kokių situacijų ar vietų vengti, pasikalbėti apie galimus padarinius jų sveikatai ir kitų turtui, o pačių mažiausių vertėtų neišleisti iš akių, pasivažinėjimams dviračiais ar paspirtukais pasirinkti mažiau automobiliais apstatytą kiemo vietą, įvertinti galimą riziką. Tik taip, pasak jos, galima išvengti tiek nuostolių, tiek grėsmės patirti sužalojimus.
„Dviračiais ar paspirtukais važinėjančius mažamečius suaugusieji turi lydėti visada. Tai numato ir Kelių eismo taisyklės (KET), kuriose nurodyta – važiuoti vienas vaikas gali tik nuo 14 metų, o tai daryti dvylikamečiams leidžiama po specialių kursų. Kartu tėvų pareiga yra pasirūpinti, kad dviratis ar paspirtukas būtų techniškai tvarkingas, saugus naudoti. Antraip, kaip rodo praktika, bet koks gedimas yra labai pavojingas“, – pabrėžia draudiko atstovė.
Ji priduria: nors KET nurodo, kad, prižiūrint suaugusiajam, važiuojama kelio dalimi riedėti dviračiu ar paspirtuku leidžiama ne jaunesniems nei 8 metų vaikams, vis tik, saugiau važiuoti dviračių takais. Tačiau ir dviračių takuose budrumo prarasti nevertėtų, nes čia pavojus tyko dėl išsiblaškiusių pėsčiųjų, netikėtai įžengiančių į dviračių taką, gyvūnų, galinčių pasipainioti kelyje ir kitų netikėtumų.
„Derėtų vengti važinėtis pėsčiųjų takais, bekele, o daugiabučių kiemuose vertėtų pasirinkti mažiau automobiliais apstatytas vietas. Riedėti paspirtuku ar dviračiu nederėtų ir tamsiuoju paros metu. Tačiau, jei visgi tai daroma, tėvams privalu pasirūpinti vaikų apsauga – atšvaitais, šviesą atspindinčiomis liemenėmis“, – apie atsakomybės svarbą kalba A. Jusė.
Etiką keliuose ugdyti būtina
Užsiminusi apie vaikams būtinas apsaugos priemones, draudiko atstovė papildo: KET numato ir daugiau prievolių tėvams. Jie turi užtikrinti, kad važiuojant važiuojamąja dalimi, dviračio ar paspirtuko priekyje turi degti baltos šviesos, o gale – raudonos šviesos žibintai.
„Taip pat visada būtinos ir minėtos ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais, privalomi saugos šalmai. Vaikus reikia išmokyti ir judėjimo per perėją taisyklių. Kirsdami ją, dviračių bei paspirtukų vairuotojai privalo nulipti nuo transporto priemonės, kartu neįvažiuoti į pastarąją staiga, taip išvengiant avarinių situacijų sukėlimo. Tik nuo mažų dienų ugdydami savo atžaloms drausmingumą, atsakomybę ir pagarbą, galėsime būti ramūs, kad vaikai bus saugūs bei sveiki“, – tikina ERGO atstovė.
A. Jusės teigimu, galimų neplanuotų išlaidų išvengti padėtų civilinės atsakomybės draudimas, kuris padengia nuostolius, kai žala padaroma kito asmens turtui ar sveikatai. Pasirūpinus šiuo draudimu, mėgautis vasara ir jos teikiamasi privalumais galima išties ramiau.
ERGO Baltijos šalyse
ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Per metus ERGO Baltijos šalyse klientams apmoka žalų už beveik 143 mln. eurų. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.
Draudimo bendrovė ERGO 2021 m. Lietuvoje įvardinta geriausiai klientus aptarnaujančia draudimo sektoriaus įmone (remiantis bendrovės „Dive Lietuva“ slapto pirkėjo tyrimu). Šį titulą bendrovė pelnė antrą kartą iš eilės.
Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje. Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt
Daugiau informacijos teirautis: Jolanta Karpuškienė, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje komunikacijos projektų vadovė, tel. 8 616 09090, 8 5 268 3606.