Laukas privalomas Neteisingas el. pašto formatas Per mažas simbolių kiekis Per didelis simbolių kiekis Prašome įvesti vardą Prašome įvesti pavardę Prašome nurodyti telefono numerį Įveskite teisingą telefono numerį Prašome įvesti el. pašto adresą Įveskite teisingą el. pašto adresą Prašome pažymėti, kad susipažinote su sąlygomis Tik skaičiai Prašome įrašyti teisingą asmens kodą Prašome patikslinti įvykio vietą Prašome įvesti informaciją apie įvykį, ligą, traumas, aplinkybių aprašymą, simptomus, taikytą gydymą Patirtų nuostolių suma turi būti išreikšta tik skaitmenimis Suvestas nepakankamas simbolių skaičius, turi būti 16 skaitmenų Suvestas per didelis simbolių skaičius, turi būti 16 skaitmenų Bagažo pristatymo vieta turi būti išreikšta tik raidėmis 1 mėn. 3 mėn. 6 mėn. Šiemet 1 m. 3 m. 5 m. 10 m. Visas

Visos naujienos

2017.06.20

Vasariška kelionė į gamtą automobiliu – kokių klaidų reikėtų vengti?

Šilti ir saulėti orai vis dažniau vilioja gyventojus ištrūkti iš miesto ir pasimėgauti poilsiu gamtoje. Automobilis dažniausiai tam tampa puikia priemone. Vis tik, draudikų teigimu, gyventojų išvykas į gamtą automobiliu neretai aptemdo nemalonūs incidentai, dėl kurių dažnai kaltas paprasčiausias vairuotojų neapdairumas ir neatsakingumas. Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas primena, ko derėtų nepamiršti išsiruošus automobiliu prie ežero, jūros, į sodybą ar mišką.

Anot R. Bieliausko, važiuojant automobiliu poilsiauti į gamtą, kaip ir bet kurios kitos kelionės metu, reikėtų laikytis kelių eismo taisyklių, rinktis saugų greitį ir vairuoti susikaupus. Vis tik pasitaiko klaidų, kurias vairuotojai dažniau daro būtent išvykų į gamtą metu vasarą.

Prie ežero – per pievas ir miškus

„Vasariškais orais pasilepinti sumanę gyventojai neretai persistengia ir pasiekti, pavyzdžiui, vandens telkinius automobiliu mėgina nepriimtinais ir pavojingais būdais. Siekiant privažiuoti    atokesnį ežero krantą ar kitą gamtos kampelį nevengiama važiuoti ir pievomis ar automobiliams neskirtais takais. Neretai tokie pasivažinėjimai baigiasi transporto priemonės apgadinimu ir finansiniais nuostoliais. Reikėtų pažymėti, kad būtinybė automobiliu važiuoti tik jam skirtais keliais yra numatyta ne tik kelių eismo, bet ir draudimo taisyklėse. Taigi jei jų nesilaikoma, o automobilis apgadinamas važiuojant šių transporto priemonių eismui nepritaikytose vietose, patirti nuostoliai gula ant pačių nukentėjusiųjų pečių“, – sako R. Bieliauskas.

Anot R. Bieliausko, nuolat pasitaiko atvejų, kai vairuotojai važiuodami įvairiais miško keliukais, brūzgynais, krūmynais ar pievomis, medžių šakomis apibraižo automobilius, nulaužia jų veidrodėlius, įskelia ar net išdaužia stiklus, įvažiuoja į duobes, automobilio dugnu kliudo įvairius objektus. Būta ir tokių atvejų, kai pievoje ar plyname lauke palikę savo automobilius vairuotojai rado juos apgadintus besiganančių gyvulių.

Vasaros karščiai – iššūkis netvarkingiems automobiliams

Kita vasarą vairuotojų dažnai daroma klaida, anot draudikų eksperto, yra laiku nepasirūpinimas tinkama automobilio technine būkle ir karštesnių orų įtakos transporto priemonei nuvertinimas.

„Visuomet svarbu važiuoti techniškai tvarkingu automobiliu, tačiau vasarą papildomu faktoriumi neretai tampa ir karščiai, kurie iš rikiuotės dažniausiai išveda būtent priežiūros stokojančias transporto priemones. Tokie gedimai kaip perkaitęs automobilio variklis gali ne tik sugadinti išvyką į gamtą, bet ir nemažai kainuoti. Dėl perkaitusio variklio gali būti pažeidžiamos kritinės automobilio sistemos, o jų keitimas ir remontas kartais gali viršyti ir visą poilsiautojo atostogų biudžetą“, – sako R. Bieliauskas.

Draudikų atstovo teigimu, prieš vasarą, o taip pat prieš visas ilgesnes keliones, rekomenduotina profilaktiškai apsilankyti automobilių servise ir pašalinti pasitaikančius smulkius gedimus, kurie vėliau gali lemti gerokai rimtesnes problemas – dažnai pačiu netinkamiausiu metu, kai rūpesčių norisi mažiausiai. Be to, automobilyje visuomet patartina turėti atsarginį ratą ir įrankius jam pakeisti arba pasirūpinti pagalbos kelyje apsauga, kurios reikėtų teirautis draudikų.

Į gamtą važiuoja išsiblaškę ir perkrautais automobiliais

R. Bieliauskas taip pat pastebi, kad vasarą vairuotojai keliuose yra linkę labiau atsipalaiduoti, todėl neretai elgiasi aplaidžiau ir dėl to sukelia avarines situacijas.

„Suprantama, kad šildant saulei ir važiuojant kur nors prie jūros ar ežero nekantraujama kuo greičiau pasimėgauti vasaros malonumais ir nejučia galbūt anksčiau laiko imama galvoti apie poilsį. Vis tik prie vairo niekuomet nereikėtų prarasti koncentracijos, o vairuotojui pradėti mėgautis pramogomis derėtų tik pasiekus kelionės tikslą. Beje, norėdami kuo greičiau tai padaryti, vairuotojai neretai stipriau spusteli ir greičio pedalą ar numoja ranka į tam tikras eismo taisykles. Tai tikrai yra nepateisinama, kadangi tokiu atveju linksmybės ar poilsis gamtoje gali baigtis net neprasidėję“, – sako R. Bieliauskas.

Viena iš priežasčių, kodėl į gamtą dažnai renkamasi keliauti nuosavu transportu, yra galimybė kartu pasiimti reikiamų daiktų. Vis tik, anot R. Bieliausko, gyventojai šioje srityje taip pat neretai persistengia ir į automobilį prisikrauna gerokai per daug daiktų.

„Įvairius daiktus automobiliu vežti reikėtų taip, kad jie nekeltų pavojaus kelionės saugumui. Suprantama, prie ežero ar sodyboje gali prireikti daugybės dalykų, bet apkrauti automobilį kepsninėmis, pripučiamais čiužiniais ar valtimis, žūklės reikmenimis ir kitais dalykais taip, kad dėl to vairuotojui taptų sudėtinga matyti kelią ir vairuoti, nederėtų. Vežant daiktus automobilio išorėje taip pat reikėtų juos tinkamai pritvirtinti, kad jie neatsikabintų ir nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams“, – sako R. Bieliauskas.

Per praėjusią metų vasarą ERGO pagal transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės ir Kasko sutartis iš visos fiksavo per 8,7 tūkst. draudžiamųjų įvykių. Jų metu vairuotojų patirtai žalai atlyginti iš viso išmokėta beveik 6,7 mln. eurų išmokų.

 

ERGO Baltijos šalyse

ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro daugiau kaip 206 mln. eurų. ERGO Baltijos šalyse klientams vidutiniškai apmokama žalų už 133 mln. eurų per metus. ERGO veikia ir Baltarusijoje, teikdama paslaugas klientams ne gyvybės draudimo srityje. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.

Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje.

Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“.

Daugiau informacijos teirautis: Lina Jakučionienė, ERGO draudimo grupės Baltijos šalyse korporatyvinės komunikacijos direktorė, tel. (8 5) 268 3076, 8 652 68614.

EN