Vasarą sėdėti namuose tikrai nesinori, o ypač vaikams, kurie esant šiltiems orams nevengia aktyvių pramogų. Deja, jos neretai baigiasi sužalojimais ir traumomis. Santaros klinikų Vaikų priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja-gydytoja ortopedė traumatologė Ingrida Sapagovaitė spaudos konferencijoje teigė, kad vien važinėjant dviračiais ir paspirtukais patirtų traumų šiltuoju metų laikotarpiu į skyrių kasdien kreipiasi apie 10-15 vaikų. Dar panašiai tiek mažųjų kasdien nukenčia šokinėdami ant batutų.
Pasivažinėjimai paspirtukais neretai baigiasi ligoninėje
Anot I. Sapagovaitės, jaunesni vaikai dažniausiai susižaloja važinėdami paprastais, o vyresni ir paaugliai – elektriniais paspirtukais. Dažniausiai traumos patiriamos dėl griuvimų važiuojant per dideliu greičiu, užkliuvus už šaligatvio bortelio ar įvažiavus į duobę.
„Važiuojant nedideliu greičiu ir nukritus dažniausiai viskas baigiasi sumušimais, daugybiniais, giliais odos nubrozdinimais, žaizdomis ar rankų kaulų lūžiais. Paprastai tokias traumas patyrę vaikai, suteikus skubią pagalbą, išleidžiami gydytis namuose. Kai važiuojama didesniu greičiu, lekiama nuo kalno ar susiduriama su automobiliu, pėsčiuoju, dviratininku, kita kliūtimi, traumos būna rimtesnės. Tokiais atvejais dažnai pasitaiko rankų bei kojų kaulų lūžių, dėl kurių tenka vaikus ar paauglius guldyti į ligoninę ir operuoti. Taip pat netrūksta rimtų galvos traumų, kuomet netenkama sąmonės. Tokioms traumoms reikalingas stacionarinis gydymas“, – sako I. Sapagovaitė.
Būtina devėti apsaugos priemones
Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Privačių klientų draudimo skyriaus vadovė Aušra Jusė taip pat pažymi, kad šiltuoju metų laiku padaugėja klientų, kurie kreipiasi dėl žalų, susijusių su važinėjant paspirtukais patirtų traumų. Neretai jas patiria mažamečiai ir paaugliai. Anot draudimo ekspertės, tos pačios problemos išlieka jau ne vienerius metus – visų pirma, tai yra apsaugos priemonių – šalmų, atšvaitų, ryškiaspalvių liemenių – nedėvėjimas ir kelių eismo taisyklių bei kultūringo važiavimo principų nesilaikymas. Tad apsaugos priemones, anot A. Jusės, dėvėti būtina.
„Kalbant apie elektrinius paspirtukus, yra numatytos važiavimo jais taisyklės, kurių privalu laikytis. Pavyzdžiui, taisyklės numato, kad net ir dviračiui prilyginamu negalingu elektriniu paspirtuku gali važiuoti ne jaunesni nei 16 metų amžiaus asmenys. 14-16 metų amžiaus paaugliai jais važinėti gali tik išklausę specialius mokymus ir gavę tai patvirtinantį pažymėjimą. Jaunesniems asmenims elektriniais paspirtukais galima važinėtis tik su suaugusiųjų priežiūra ir neišvažiuojant iš gyvenamosios zonos. Deja, užtenka tik išeiti į miestą, kad galėtum įsitikinti, jog šių taisyklių tikrai ne visuomet paisoma“, – primena A. Jusė.
Nuo batuto iki traumatologinio – vienas neatsargus žingsnis
Kita populiari vaikų pramoga vasarą yra šokinėjimas ant batutų. Šiais laikais nedidelį batutą įsigyti yra paprasta, todėl tėvai vaikams juos dažnai pastato individualių namų ar sodybų kiemuose. Taip pat populiarūs batutų parkai ir įvairūs žaidimų kambariai, kuriuose irgi galima pasidžiaugti tokia pramoga. Tačiau I. Sapagovaitė pažymi, kad šokinėjimas ant batutų taip pat dažnai baigiasi vaikų traumomis.
„Kaip bebūtų gaila, dauguma vaikų šokinėdami ant batutų patiria ganėtinai sunkias traumas, kurios reikalauja operacinio ar ilgesnio gydymo. Dėl to tokie pacientai yra guldomi į ligoninę. Kaip rodo praktika, šokinėdami ant batutų susižeidžia įvairaus amžiaus vaikai – tiek 3-4 metų amžiaus mažyliai, tiek paaugliai“, – sako I. Sapagovaitė.
Anot gydytojos, norint išvengti nelaimių įsigytus batutus svarbu statyti ir tvirtinti tiksliai laikantis instrukcijose pateikiamų nurodymų. Neteisingai įrengtas ar pritvirtintas batutas gali apvirsti, jo dalys gali atsikabinti, o tai kelia grėsmę vaiko sveikatai. Be to, I. Sapagovaitės teigimu, svarbu vaikų – ypač mažesnių – ant batutų nepalikti vienų. Suaugę šeimos nariai visuomet turėtų matyti, kas vyksta.
„Ant batuto nederėtų vienu metu šokinėti keliems asmenims – ypač jei jų svoris labai skiriasi. Šokinėjant keliems asmenims yra sunku išlaikyti pusiausvyrą, išvengti susidūrimų ir griuvimo vienas ant kito. Lengvesnis vaikas taip pat gali būti išsviestas už batuto, jei šis neturi apsauginio tinklo. Neturėtų suklaidinti ir minkštas batuto pagrindas – nesėkmingai ant jo nusileidus gali būti suspaudžiamos ir nenatūraliai užsukamos rankos, kojos. Tai lemia kaulų išnirimus ir lūžius. Dauguma jų būna sudėtingi“, – priduria I. Sapagovaitė.