Vykdami atostogauti lietuviai šalies pajūriu neapsiriboja. Atviros Europos Sąjungos valstybių sienos ir navigacijos sistemos kiekviename išmaniajame telefone vis daugiau gyventojų suvilioja automobiliu pakeliauti po užsienį. Nors tokios kelionės gali suteikti išties daug įspūdžių, tačiau tinkamai joms nepasiruošus – sukelia ir nemažai problemų. Ekspertai išskiria 4 pagrindinius dalykus, kuriuos reikėtų turėti omenyje ruošiantis tolimesnei kelionei automobiliu už Lietuvos ribų.
Dažniausia problema – sprogusios padangos
Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas Rimvydas Pocius sako, kad tautiečiai užsienio valstybių keliuose su įvairiomis problemomis susiduria vis dažniau. Tuo metu Lietuvos automobilininkų sąjungos narių įmonės (LAS NĮ) generalinis direktorius Šarūnas Jankauskas pažymi, kad planuojant kelionę į užsienį reikėtų ruoštis ne idealistiniam, o realiam jos scenarijui.
„Daugybė vairuotojų vis dar nesupranta, kad automobiliu nuvykti iš Vilniaus iki Romos – ne tas pats, kas nuvažiuoti iki Klaipėdos. Ilgos kelionės metu automobiliui tenka daug didesnės apkrovos, todėl į ją išsiruošus su pusėtinos ar prastos techninės būklės transporto priemone stipriai rizikuojama tikslo nepasiekti“, – sako R. Pocius.
Š. Jankauskas pažymi, kad dažniausia su technine automobilio būkle susijusi problema keliaujant užsienyje – nuleistos ar sprogusios automobilio padangos. Dėl to svarbu nepamiršti į kelionę pasiimti pakaitinės padangos ir tinkamų įrankių jai pakeisti. Vykstant į prastesnius kelius turinčias šalis ekspertas rekomenduoja pasiimti netgi dvi atsargines padangas, nes neretai pasitaiko atvejų, kad per vieną kelionę prireikia jų abiejų.
„Prieš kelionę į užsienį taip pat svarbu įsitikinti, kad automobilio guoliai, dirželiai ir kitos dalys yra tinkamos būklės. Net jei pagal gamybines specifikacijas šie automobilio komponentai dar kurį laiką yra tinkami eksploatuoti, įvertinus planuojamą nukeliauti atstumą prieš išvykstant verta jas pasikeisti. Be to, tai padaryti reikėtų ne kelionės išvakarėse, o savaitę ar dvi prieš, kad būtų galima laiku pastebėti defektus ar atliktų automobilio priežiūros darbų broką“, – pasakoja Š. Jankauskas.
Kelių eismo užsienyje specifika ir reikalingos programėlės
Anot R. Pociaus, į užsienį automobiliu keliaujantys lietuviai dažnai ne tik nepasirūpina tinkama automobilio technine būkle, bet ir nepasidomi šalies, į kurią vyksta, kelių eismo taisyklėmis ir kitomis važiavimo sąlygomis.
„Neįvertinę vietos kelių eismo specifikos, lietuviai neretai patenka į nemalonias situacijas, kai tenka aiškintis su vietos pareigūnais ir susimokėti kartais gerokai didesnes nei Lietuvoje baudas. Dar blogiau – dėl tam tikrų kelio ženklų, eismo taisyklių ir apribojimų nežinojimo galima patekti ir į avarines situacijas, sukelti pavojų sau ir kitiems“, – sako draudimo ekspertas.
Š. Jankausko teigimu, svarbu dar prieš kelionę pasidomėti konkrečiose šalyse esama situacija dėl kelių mokesčio, o važiuojant ne ES šalyse – kelionės, automobiliui ir vairuotojui reikalingų dokumentų, transporto priemonės draudimo reikalavimais.
„Net ir Europos šalyse tam tikros taisyklės bei reikalavimai skiriasi, o vykstant už jos ribų ar nuomojantis automobilį egzotiškesnėse šalyse, teisiniais dalykais pasidomėti – būtina. Keliones užsienyje palengvinti gali ir specialios programėlės išmaniesiems įrenginiams. Geras pavyzdys – nemokama Europos Komisijos programėlė „Going abroad“, kurioje pateikiama svarbiausia informacija apie kelių eismo specifiką skirtingose ES valstybėse“, – atskleidžia Š. Jankauskas.
Į maršrutą neįtraukiamos tarpinės stotelės ir poilsis
Nors šiuolaikinės technologijos leidžia itin lengvai susidėlioti kelionės maršrutą, tačiau, anot Š. Jankausko, vykstantiems į tolimas keliones jos gali ir pakenkti.
„Viena iš dažnų keliaujančiųjų automobiliu klaidų – pernelyg optimistinis savo galimybių įveikti tam tikrą atstumą per tam tikrą laiką įvertinimas. Neretai aklai pasikliaunama išankstiniais navigacijos sistemų ar žemėlapių platformų internete kelionės laiko paskaičiavimais, tinkamai nesuplanuojamos tarpinės stotelės ir poilsis. Dėl to norint laiku pasiekti tikslą tenka skubėti ar važiuoti pavargus, o tai tikrai nėra saugu“, – sako Š. Jankauskas.
Tam pritaria ir R. Pocius, kuris sako, kad pasižiūrėjus į žemėlapį, užduotis pasiekti Viduržemio jūros pakrantę ar žavingus Prancūzijos ar Italijos miestelius gali pasirodyti lengvesnė nei yra iš tiesų.
„Važiuoti pavargus draudžia ir kelių eismo taisyklės, todėl keliaujant didelius atstumus, keliems vairuotojams būtina keistis tarpusavyje, reguliariai sustoti pailsėti ir kokybiškai išsimiegoti. Planuodami kelionės maršrutą geriau į jį įtraukite daugiau tarpinių stotelių nei užsibrėžkite per dieną įveikti po tūkstantį ar daugiau kilometrų – juk atostogos skirtos pailsėti“, – sako R. Pocius.
Galimybė gauti konsultacijas ir pagalbą
Įvairių nemalonių situacijų užsienio keliuose, pasak Š. Jankausko, ne visuomet galima išvengti net ir labai gerai pasiruošus. Dėl to yra pravartu iš anksto numatyti, į ką būtų galima kreiptis tam tikram incidentui kelyje įvykus.
„Net ir savoje šalyje sugedus automobiliui ar patekus į eismo įvykį patiriama nemažai streso, o nepažįstamame krašte jo kur kas daugiau. Paprastai prie to prisideda ir kalbos barjeras bei vietos tarnybų darbo specifikos nežinojimas. Dėl to iš anksto susirašius konsultacijas ar kitą pagalbą suteikti galinčių įstaigų kontaktus, susiklosčiusią situaciją galima išspręsti greičiau“, – pataria Š. Jankauskas.
Draudikų atstovas įspėja, kad įvykus eismo įvykiui užsienyje su savo draudimo bendrove būtina susisiekti kuo skubiau. Draudikų konsultantai visuomet siekia klientams padėti situaciją išspręsti kuo sklandžiau, o priklausomai nuo vairuotojo turimos draudimo rūšies ir apimties draudimo bendrovė gali suteikti ir pagalbos kelyje paslaugas.
ERGO Baltijos šalyse
ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. 2017 m. įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Praėjusiais metais ERGO Baltijos šalyse klientams apmokėjo žalų už beveik 143 mln. eurų. ERGO veikia ir Baltarusijoje, teikdama paslaugas klientams ne gyvybės draudimo srityje. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.
Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje.
Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt
Daugiau informacijos teirautis: Jolanta Karpuškienė, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje komunikacijos projektų vadovė, tel. 8 616 09090, 8 5 268 3606.