Apdrausti savo turtą ir taip apsisaugoti nuo netikėtų nuostolių renkasi vis daugiau lietuvių. Šiuo atžvilgiu Lietuva artėja prie Vakarų valstybių, kur savo turtą draudžia dauguma gyventojų. Vis tik draudžiant savo turtą – ypatingai pirmą kartą – gali iškilti nemažai neaiškumų. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje turto draudimo ekspertė Inga Žvirblytė išskiria 4 dalykus, kuriuos verta prisiminti draudžiant savo būstą ar kitą turtą.
Būstas draudžiamas statybine, o ne rinkos verte
I. Žvirblytės teigimu, vienas dažniausiai pasitaikančių klaidingų įsitikinimų apie turto draudimą yra manymas, kad nekilnojamojo turto objektas yra draudžiamas rinkos (tai yra turto pirkimo-pardavimo kaina), o ne faktine statybine verte. Sudarant turto draudimo sutartis yra vertinama būtent pastaroji.
„Gyventojai dažnai nustemba, kai sudarant draudimo sutartį ar nustatant padarytą žalą fiksuojama nekilnojamojo turto vertė būna mažesnė nei potenciali jo pardavimo kaina esamomis rinkos sąlygomis. Draudžiamo nekilnojamojo turto vertei nustatyti yra naudojami nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų kainininkai – tai yra skaičiuojama, kiek po įvykio kainuotų suremontuoti ar atstatyti naują tokį patį statinį. Drausdami savo nekilnojamąjį turtą, gyventojai tai turėtų prisiminti“, – sako draudimo ekspertė.
Svarbu pasirinkti protingą draudimo sumą
Kitaip yra draudžiant įvairius daiktus ir namų vidaus turtą – baldus, buitinę techniką. Nutikus draudžiamajam įvykiui ir atlyginant nuostolius yra išmokama tokia suma, už kurią draudėjas galėtų įsigyti naujus draudimo sutartimi apdraustus daiktus, jei nėra galimybės jų sutaisyti. Pavyzdžiui, jei vanduo apliejo ir sugadino prieš keletą metų pirktus baldus, nuostoliai atlyginami tokia apimtimi, kokia yra tokių baldų vertė šiandien, o ne jų pirkimo momentu.
„Verta paminėti, kad draudėjas turi pats įsivertinti, kokia draudimo suma jam reikalinga, tačiau tai nereiškia, kad bet kurio draudžiamojo įvykio atveju visa ji ir bus išmokėta. Draudimo išmoka mokama vertinant patirtus realius nuostolius. Dėl to gyventojai, rinkdamiesi draudimo sumą, turėtų įsivertinti ją realistiškai, nes nuo jos priklauso ir draudimo įmokų dydis“, – sako I. Žvirblytė.
Būtina gerai išsinagrinėti sąlygas
Drausdami savo turtą, gyventojai turėtų gerai pasinagrinėti konkrečias draudimo taisykles, o rinkdamiesi draudžiamas rizikas atkreipti dėmesį į jų aprašymus.
„Draudimo taisyklėse yra tiksliai apibrėžiama, ką apima kiekviena iš pasirinktų rizikų. Pavyzdžiui, į draudimo sutartį įtraukę apliejimo vandeniu riziką, gyventojai neretai mano, kad nuostolių atlyginimo gali tikėtis ir paprasčiausiai stikline vandens apipylę sofą ar įmetę į vonią mobilųjį telefoną. Šios rizikos taip pat gali būti įtrauktos į sutartį, tačiau draudimas nuo apliejimo vandeniu saugo ne nuo jų, o nuo vandentiekio, šildymo ar kitos inžinerinės sistemos avarijų“, – sako draudikų atstovė.
Perkant būstą su paskola – draudimas privalomas
I. Žvirblytė primena, kad kai kuriais atvejais apdrausti savo turtą yra netgi būtina. Pavyzdžiui, tai padaryti reikia perkant būstą su paskola ir turto įkeitimu bankui. Toks reikalavimas būna įrašytas kredito sutartyse. Vis tik draudimo ekspertė sako, kad visuomet yra pravartu apdrausti ne tik patį būstą, bet ir jame esantį vidaus turtą, nes dažnai dėl įvairių nelaimių sugadinami būtent bute ar name esantys baldai, buitinė technika. Pavyzdžiui, stipriam vėjui ar audrai pažeidus namo stogą kritulių vandeniu gali būti sugadinti ir viduje esantys baldai. Jei draustas buvo tik pats namas ar butas, tokiu atveju nuostoliai dėl vidaus turto sugadinimo nebūtų atlyginti. Būtų dengiama tik dėl pažeisto stogo ar kitų pastato konstrukcijų patirta žala.
Draudimo bendrovė ERGO Lietuvoje per praėjusius metus atlygino beveik 1,8 mln. eurų nuostolių gyventojams dėl padarytos žalos jų turtui. Dažniausių nuostolių apdraustam gyventojų turtui praėjusiais metais pridarė vandentiekio avarijos, stichinės nelaimės, vagystės, ugnis.
ERGO Baltijos šalyse
ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. 2017 m. įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Praėjusiais metais ERGO Baltijos šalyse klientams apmokėjo žalų už beveik 143 mln. eurų. ERGO veikia ir Baltarusijoje, teikdama paslaugas klientams ne gyvybės draudimo srityje. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.
Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje.
Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt
Daugiau informacijos teirautis: Jolanta Karpuškienė, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje komunikacijos projektų vadovė, tel. 8 616 09090, 8 5 268