Laukas privalomas Neteisingas el. pašto formatas Per mažas simbolių kiekis Per didelis simbolių kiekis Prašome įvesti vardą Prašome įvesti pavardę Prašome nurodyti telefono numerį Įveskite teisingą telefono numerį Prašome įvesti el. pašto adresą Įveskite teisingą el. pašto adresą Prašome pažymėti, kad susipažinote su sąlygomis Tik skaičiai Prašome įrašyti teisingą asmens kodą Prašome patikslinti įvykio vietą Prašome įvesti informaciją apie įvykį, ligą, traumas, aplinkybių aprašymą, simptomus, taikytą gydymą Patirtų nuostolių suma turi būti išreikšta tik skaitmenimis Suvestas nepakankamas simbolių skaičius, turi būti 16 skaitmenų Suvestas per didelis simbolių skaičius, turi būti 16 skaitmenų Bagažo pristatymo vieta turi būti išreikšta tik raidėmis 1 mėn. 3 mėn. 6 mėn. Šiemet 1 m. 3 m. 5 m. 10 m. Visas

Visos naujienos

2024.02.05

Apžvelgė populiariausius mitus apie vėžį – liga jau nebėra nuosprendis

Kiekvienais metais vėžio diagnozę vien Lietuvoje išgirsta virš 15 tūkstančių žmonių. Dažnai medikų žodžius apie šią ligą lydi baimė ir didžiulis nerimas dėl ateities, atrodytų, viskas staiga išslysta iš po kojų. Padėtį dar labiau pablogina vis dar gajūs girdėti mitai: liga neišgydoma, o gydymas yra itin brangus. Draudimo bendrovės ERGO atstovė teigia, kad nors dalis mitų turi kruopelytę tiesos, tačiau vėžys šiais laikais jau nebėra nuosprendis, egzistuoja būdų, kaip užsitikrinti kuo kokybiškesnį gydymą ir tvirtesnį pagrindą po kojomis.

Mitas nr. 1: liga – neišgydoma

Tiesa tai, kad mirštamumas nuo vėžio vis dar yra didžiulis. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, vėžiniai susirgimai – antra daugiausiai gyvybių nusinešanti liga Lietuvoje ir Baltijos šalyse, nusileidžianti tik širdies ir kraujagyslių ligoms. Tačiau nors onkologinių ligų gydymas vis dar sudėtingas ir dažnai užtrunkantis, mokslo pasiekimai medicinos srityje leidžia efektyviau pažaboti ligą – padaryti ją lėtine ar visiškai išgydyti. Gydymui dažnai pasitelkiami tokie technologiniai sprendimai kaip spindulinė terapija, medikamentai ir didžiųjų metastazių šalinimas.

„Kad gydymas būtų kuo efektyvesnis, itin svarbu kuo anksčiau nustatyti ligą. Laiku nustačius vėžinius susirgimus, juos galima išgydyti. Deja, Lietuvoje vėžys dažnai diagnozuojamas per vėlai“, – akcentuoja draudimo bendrovės ERGO Rizikų vertinimo ir produktų vystymo skyriaus vadovė Audronė Kupliauskienė.

Mitas nr. 2: gydymas – itin brangus

Tiek onkologinių ligų profilaktiką, tiek gydymą pacientui apmoka valstybė – šie kaštai padengiami privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Tačiau šiame mite, kad gydymas – itin brangus, yra krislas tiesos. Su vėžio gydymu netiesiogiai susijusios kitos išlaidos – darbingo amžiaus žmonės gali pasitraukti iš darbo rinkos, prarandami sveiko gyvenimo metai, kyla klausimų, iš ko reikės gyventi, ypač jei šeimoje yra nepilnamečių vaikų.

Anot A. Kupliauskienės, siekdami išvengti šių rizikų, vis daugiau žmonių renkasi draudimą nuo vėžio, kuris ne tik leidžia jaustis saugiau nutikus nelaimei, suteikia daugiau gydymosi galimybių, bet ir padengia kasdienes išlaidas nedarbingumo atveju. Itin svarbu, kad ERGO siūlomas draudimas nuo vėžio gelbėja iškart tik išgirdus vėžio diagnozę, nežiūrima, ar tai ankstyvoji, ar jau pažengusi ligos stadija.

„Šį specializuotą draudimą nuo jo atsiradimo 2019 metais renkasi vis daugiau įvairaus amžiaus žmonių, dažniausiai 28-58 m. amžiaus asmenys, dažnai turintys nemenkų finansinių įsipareigojimų ir auginantys mažus vaikus. Vidutiniškai draudžiamasi 26 tūkst. eurų suma, kai maksimali draudimo suma siekia 100 tūkst. eurų. Dažniau draudžiasi vyrai, kurie sudaro 65 proc. visų apdraustųjų, o moterys sudaro 35 proc. visų apdraustųjų. Visa tai ir susirgimų vėžiu statistika tik dar kartą primena, kad liga nesirenka nei lyties, nei amžiaus“, – teigia ERGO atstovė.

Mitas nr. 3: liga nepriklauso nuo mūsų

Gydytojai akcentuoja, kad geriausiai vėžio gydymui padeda ankstyva jo diagnostika ir sveikas gyvenimo būdas – didžiąją dalį ligos atvejų išprovokuoja žalingi įpročiai ir aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, gyvenimas užterštose vietovėse, rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas, nesubalansuota ir nesveika mityba. Kai palaikomas sveikas gyvenimo būdas ir dalyvaujama ankstyvose vėžio patikros programose, skaičiuojama, įmanoma išvengti net apie 40–45 proc. visų vėžio atvejų.

Šalyje ankstyvosios vėžio patikros programoms kasmet skiriami milijonai eurų (vien 2022 m. – virš 18 mln. eurų), 25–59 metų amžiaus moterims skirta gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa, 50–69 metų moterims – krūties vėžio prevencinė programa, 50–69 metų vyrams arba nuo 45-erių vyrams, jei šia liga sirgo jų tėvai ar broliai – prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinė programa. Taip pat 50–74 metų moterims ir vyrams skiriama storosios žarnos vėžio prevencinė programa. Tačiau galimybe nemokamai pasitikrinti dėl dažniausių vėžio tipų pasinaudoja toli gražu ne visi gyventojai, kuriems skirta tokia diagnostika.

„Vėžį sustabdyti efektyviausia ankstyvose stadijose, tad itin svarbus kiekvieno mūsų įsitraukimas ir sveikatos stebėjimas. Svarbu suprasti, kad liga nesirenka pagal amžių, vėžio diagnozę išgirsta ir itin jauni žmonės. Todėl pasirinkus draudimą nuo vėžio kartu nemokamai apdraudžiami ir apdraustojo nepilnamečiai vaikai. Na ir žinoma, net ir nepatenkant į sąrašą žmonių, kuriems skirtos ankstyvosios vėžio patikros programos, jei yra jaučiami kokie nors simptomai, ar kyla įtarimų, visada rekomenduojama pasikonsultuoti su medikais“, – teigia A. Kupliauskienė.

EN