Emocinė sveikata – nebe tabu: lietuviai vis dažniau tam naudoja sveikatos draudimą
2024-02-15
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, net 300 tūkst. gyventojų Lietuvoje patiria vienokių ar kitokių emocinių sutrikimų, o kas antras lietuvis bent kartą per gyvenimą pergyveno emocinę krizę. Nors skaičiai įspūdingi, tačiau ilgą laiką emocinė sveikata buvo tartum antrame plane, po rūpybos fizine sveikata. Draudimo bendrovės ERGO duomenys rodo, per pandemiją įvyko psichinės sveikatos lūžis, kuomet gyventojai atsisuko į savo emocinę gerovę ir pradėjo ja rūpintis.
Lūžis įvyko 2022-aisiais
Kaip teigia ERGO Rizikų vertinimo ir produktų vystymo skyriaus vadovė Audronė Kupliauskienė, lūžiu emocinės sveikatos rūpybos srityje galima laikyti 2022-uosius. Bendrovės sveikatos draudimo duomenimis, išmokos už šio tipo paslaugas 2022-aisiais, lyginant su 2021 m., augo beveik du kartus, kai ankstesnių metų augimas sudarydavo po kelias dešimtis procentų.
„Pandemija, nuotolinis darbas, bendras tvyrojęs nerimas išlaisvino emocinės sveikatos temą. „Pasislėpusi“ privataus gyvenimo erdvėje ir apaugusi stigmomis, kas trukdydavo kreiptis pagalbos, per karantiną psichinė sveikata tapo vienu pagrindiniu darbdavių rūpesčiu. Reikėjo konsoliduoti kolektyvus, sutelkti paramą ir pagalbą, prakalbinti darbuotojus. Tai davė itin teigiamą postūmį ne tik žmonėms ieškant pagalbos ir konsultacijų, tačiau ir destigmatizuojant emocinius ir psichinius negalavimus bei susirgimus“, – augimo priežastis aiškina ekspertė.
ERGO bendrovės duomenimis, sveikatos draudimo kompensacijos emocinės sveikatos paslaugoms 2020 m., lyginant su ankstesniais metais, augo 23 proc., 2021 m. – 43 proc., 2022 m. – net 94 proc. Tai reiškia, kad per 2022 m. pas specialistus dėl emocinės sveikatos apsilankė beveik tris kartus daugiau apdraustųjų nei ankstesniais metais.
Paslaugos įvairėja ir plečiasi
Nors kalbant apie psichikos sveikatą prieš akis iškyla archetipinis kušetės su pacientu ir sėdinčio psichoterapeuto vaizdas, tačiau ir čia pandemija įnešė korekcijų. Kaip pastebi A. Kupliauskienė, itin išsiplėtė paslaugų formos, taip padidinant jų prieinamumą ir paslaugų įvairovę.
„Pasaulyje psichologinių konsultacijų poreikis bei jų prieinamumas sparčiai augo, o dėl nuotolinio darbo ir karantino ribojimų išaugo ir nuotolinių konsultacijų poreikis. Vaizdo, telefoniniai skambučiai, susirašinėjimai su psichikos sveikatos specialistais sparčiai išpopuliarėjo. Pokyčiai neaplenkė ir Lietuvos – čia stebimos tos pačios tendencijos“, – sako ERGO atstovė.
Tai leidžia pacientams gauti konsultacijas namuose, per pietų pertraukas ar kitu jiems patogiu metu – tai irgi prisideda prie sparčiai populiarėjančių psichikos sveikatos paslaugų. ERGO pastebi, kad būtent tokios paslaugos sparčiai plečiasi ir vertinamos klientų dėl savo lankstumo.
Pirmieji pasiūlė naujovę
Reaguojant į išaugusį psichinių sveikatos paslaugų poreikį ir gyventojų nuostatų pokyčius, ERGO pirmieji rinkoje pasiūlė naujovę. Bendrovės siūlomuose sveikatos draudimo paketuose išskirta Emocinės sveikatos paslauga, kuri skirta psichinės sveikatos paslaugų suteikimui.
„Augantis poreikis bei lengvai prieinamų paslaugų trūkumas paskatino mus sukurti naują sveikatos draudimo paslaugą. Mūsų tikslas – ne tik pavieniais atvejais prisitaikyti prie kliento poreikio, tačiau sukurti atskirą limitą, orientuotą būtent į emocinę sveikatą, pritaikytą darbdaviams ir jų darbuotojams Lietuvoje, užtikrinti saugų ir patogų nuotolinių bei gyvų konsultacijų prieinamumą“, – teigia ERGO atstovė.
Naudojantis Emocinės sveikatos limitu galima apmokėti licencijuotų psichologinės sveikatos specialistų nuotolines bei gyvas konsultacijas ir tokioms konsultacijos nereikia gydytojo siuntimo. Emocinės sveikatos limitą klientai gali pasirinkti kaip vieną iš limitų sudarant sveikatos draudimo paslaugų paketą.
„Tendencijos rodo, kad Emocinės sveikatos limitas taps tokiu pat savaime suprantama ir pasirenkama paslauga kaip ir profilaktika, skiepai ar dantų burnos higiena. Juk darbuotojų psichologinė būsena ne mažiau svarbi nei fizinė. Darbdaviai vis dažniau išgirsta klausimus iš savo darbuotojų, kaip verslas pasiruošęs pasirūpinti jų emocine sveikata darbo vietoje. Kartu sparčiai daugėja įmonių, kurios ieško naujų bei inovatyvių priemonių užtikrinti darbuotojų emocinę sveikatą“, – sako A. Kupliauskienė.
